Kitos ekstrapiramidinės ir judesių ligos

Anatomija

Kitos ekstrapiramidinės ir judesių ligos dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenų struktūras, atsakingas už judesių kontrolę. Tai apima bazinius ganglijus, kurie yra grupė neuronų, dalyvaujančių judesių koordinacijoje, taip pat vidurinę smegenų dalį, kuri reguliuoja motorinius įgūdžius. Šios struktūros yra svarbios siekiant užtikrinti sklandų ir tikslų judesių vykdymą. Pakeitus šių smegenų dalių funkcijas, gali atsirasti judesių sutrikimų, kurie yra būdingi šioms ligoms.

Ligos aprašymas

Kitos ekstrapiramidinės ir judesių ligos apima įvairias neurologines būkles, kurios sukelia judesių sutrikimus. Tai gali būti Parkinsono liga, Huntingtono liga, distonija ir kitos panašios ligos. Šios ligos pasireiškia motoriniais simptomais, tokiais kaip drebulys, raumenų rigidiškumas, judesių sulėtėjimas ir koordinacijos praradimas. Jos yra svarbios, nes gali žymiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, kasdienę veiklą ir nepriklausomybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės šių ligų priežastys dažnai nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis ir neurodegeneraciniai procesai vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, Parkinsono liga gali būti susijusi su dopamino gamybos sumažėjimu smegenyse, o Huntingtono liga yra paveldima ir sukelia specifinių genų mutacijas. Tarp galimų mechanizmų taip pat yra uždegiminiai procesai ir oksidacinis stresas, galintys pakenkti neuronams.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau serga ekstrapiramidinėmis ligomis.
• Genetika: šeimos istorija gali padidinti riziką, ypač Huntingtono ligos atveju.
• Aplinkos veiksniai: tam tikri cheminiai junginiai, pvz., pesticidai, gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Traumos: galvos traumos gali padidinti riziką susirgti tam tikromis ekstrapiramidinėmis ligomis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti raumenų rigidiškumą, drebulį, judesių sulėtėjimą, pusiausvyros problemas ir koordinacijos praradimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir ne motoriniai simptomai, tokie kaip depresija, nerimas ar miego sutrikimai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie vos pastebimi, iki sunkių, kai pacientai gali tapti visiškai priklausomi nuo pagalbos kasdienėse veiklose.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai apima neurologinį tyrimą, paciento istorijos analizę ir įvairius vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar KT, siekiant įvertinti smegenų struktūras. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos galimos ligos. Specializuoti testai, tokie kaip dopamino transporterių skenavimas, taip pat gali būti naudojami Parkinsono ligai diagnozuoti.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip levodopa Parkinsono ligai, arba antipsichozinius vaistus distonijai gydyti. Be to, fizioterapija, ergoterapija ir logopedija gali padėti pagerinti paciento funkcijas. Naujausios terapijos galimybės apima genų terapiją ir neurostimuliaciją, kurios gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas