Kitos intersticinės plaučių ligos

Anatomija

Kitos intersticinės plaučių ligos (KIPL) yra grupė ligų, kurios paveikia plaučių intersticiją, tai yra audinius, kurie supa plaučių alveoles ir kraujagysles. Ši liga turi tiesioginį poveikį plaučių anatomijai, nes ji sukelia uždegimą, fibrozes ir struktūrinius pokyčius plaučių audinyje. Dėl to gali sutrikti dujų mainai plaučiuose, o tai gali sukelti hipoksiją ir kvėpavimo nepakankamumą. Paveikti gali būti ir kiti organai, pavyzdžiui, širdis, kadangi nuolatinis deguonies trūkumas gali sukelti širdies apkrovą ir hipertenziją. KIPL gali paveikti ir bronchus, sukeldamas jų susiaurėjimą ir sutrikdydamas normalų oro srautą.

Ligos aprašymas

Kitos intersticinės plaučių ligos apima įvairias patologijas, kurios sukelia plaučių audinio uždegimą ir fibrozę. Šios ligos gali būti idiopatinės, tai yra, jų priežastis nėra aiški, arba antrinės, pasireiškiančios po tam tikrų veiksnių, tokių kaip infekcijos ar toksinai. KIPL gali sukelti rimtų kvėpavimo problemų, sumažinti gyvybingumą ir sutrumpinti gyvenimo trukmę. Ši liga yra svarbi ne tik dėl savo poveikio pacientų gyvenimo kokybei, bet ir dėl galimybės sukelti komplikacijas, tokias kaip plaučių hipertenzija ir širdies nepakankamumas.

Ligos priežastis

Kitos intersticinės plaučių ligos gali būti sukeltos įvairių veiksnių. Pagrindinės šios ligos priežastys apima:

• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali turėti genetinę polinkį vystytis KIPL.
• Ekspozicija cheminėms medžiagoms – ilgalaikis kontaktas su toksinėmis medžiagomis, tokiomis kaip asbestas, silicio dulkės ar anglies dulkės, gali sukelti šios ligos vystymąsi.
• Infekcijos – tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti plaučių uždegimą ir vėlesnę fibrozę.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas, gali sukelti intersticinį plaučių pažeidimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga KIPL.
• Rūkymas – tabako vartojimas padidina plaučių ligų riziką.
• Profesinė ekspozicija – dirbant pavojingose pramonės šakose, pavyzdžiui, statybose ar kasyboje, rizika susirgti didesnė.
• Šeiminė anamnezė – jei šeimoje buvo plaučių ligų, rizika gali padidėti.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį sausą kosulį, dusulį, ypač fizinio krūvio metu, ir nuovargį. Lengvos formos gali pasireikšti tik lengvu dusuliu ir kosuliu, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti sunki hipoksija, kuri gali sukelti cianozę ir širdies problemas.

Diagnostika

Diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį ištyrimą, vaizdinius tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija, ir funkcinius plaučių tyrimus. Be to, gali būti atliekama bronchoskopija ir biopsija, siekiant gauti tikslesnę informaciją apie plaučių audinį ir nustatyti ligos pobūdį.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Galimos gydymo galimybės apima:

• Vaistai – kortikosteroidai ir imunosupresantai naudojami uždegimui mažinti.
• Deguonies terapija – padeda pacientams, turintiems kvėpavimo nepakankamumą.
• Fizioterapija – padeda gerinti kvėpavimo funkciją ir fizinį pajėgumą.
• Plaučių transplantacija – sunkiems atvejams, kai kiti gydymo metodai nepadeda, gali būti rekomenduojama plaučių transplantacija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas