Kitos ir nepatikslintos čiurnos ir pėdos traumos

Anatomija

Kitos ir nepatikslintos čiurnos ir pėdos traumos dažnai paveikia raumenų, kaulų, raiščių ir sausgyslių sistemas, kurios kartu sudaro sudėtingą pėdos ir čiurnos struktūrą. Žmogaus pėda yra sudaryta iš 26 kaulų, 33 sąnarių ir daugiau nei 100 sausgyslių, raiščių bei raumenų, kurie leidžia judėti ir palaikyti kūno svorį. Čiurnos sąnarys, jungiantis blauzdikaulį ir šeivikaulį su pėdos kaulais, atlieka esminį vaidmenį judant, todėl bet kokios traumos šioje srityje gali turėti didelį poveikį bendrai judėjimo funkcijai.

Ligos aprašymas

Kitos ir nepatikslintos čiurnos ir pėdos traumos apima įvairias traumas, kurios gali būti tiek ūminės, tiek lėtinės. Ūminės traumos dažniausiai įvyksta dėl staigaus judesio, kritimo ar sportinio sužalojimo, o lėtinės traumos gali būti susijusios su nuolatiniu pervargimu ar netinkama apkrova. Ši liga yra svarbi, nes ji gali lemti ilgalaikius funkcinius sutrikimus, sumažinti gyvenimo kokybę ir sukelti didelių socialinių bei ekonominių pasekmių, ypač sportininkams ir aktyviems žmonėms.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti susijusios su traumomis, per dideliu krūviu, netinkama avalyne ar biomechaniniais sutrikimais. Mechanizmai, kurie gali sukelti traumas, apima staigius posūkius, šuolius, kritimus ar paslydimus. Be to, tam tikros sąlygos, tokios kaip plokščios pėdos ar netinkama kūno laikysena, gali padidinti traumų riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria traumas dėl sumažėjusio kaulų tankio ir raumenų silpnumo.
• Sportinė veikla – tam tikri sportai, pavyzdžiui, futbolas, bėgimas ar krepšinis, didina traumų riziką dėl intensyvaus fizinio krūvio.
• Netinkama avalynė – nepatogi arba netinkama avalynė gali prisidėti prie traumų, nes ji nesuteikia pakankamos atramos ir amortizacijos.
• Biomechaniniai sutrikimai – pėdos struktūros anomalijos, tokios kaip plokščios pėdos, gali sukelti netinkamą apkrovą ir padidinti sužalojimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti skausmas, patinimas, mėlynės, judėjimo ribojimas ir diskomfortas pėdoje ar čiurnoje. Lengvi simptomai gali apimti nedidelį skausmą ir patinimą, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas, negalėjimas vaikščioti ar stovėti, taip pat deformacijos požymiai.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniu tyrimu, anamneze ir vaizdiniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti fizinį patikrinimą, kad įvertintų skausmo intensyvumą ir judesių apribojimus. Dažnai naudojami rentgeno spinduliai, kad būtų nustatyti kaulų lūžiai ar išnirimai, o ultragarso ar MRT gali padėti įvertinti minkštųjų audinių pažeidimus, tokius kaip raiščių plyšimai ar sausgyslių uždegimai.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo traumos pobūdžio ir sunkumo. Lengvoms traumoms gali būti taikomas poilsis, ledas, kompresija ir pakėlimas (RICE metodas). Sunkesniais atvejais gali prireikti fizioterapijos, vaistų nuo skausmo ar net chirurginės intervencijos, kad būtų atstatyta normali funkcija. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip regeneracinė medicina ir biologinės terapijos, taip pat gali būti taikomos, siekiant pagerinti gijimo procesą ir sumažinti atkryčių riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas