Kitos junginės ligos

Anatomija

Kitos junginės ligos yra susijusios su jungine, plona membrana, kuri padengia akies obuolį ir vidinę vokų pusę. Junginė atlieka svarbų vaidmenį apsaugant akis nuo infekcijų ir dirgiklių, taip pat dalyvauja drėkinant akies paviršių. Paveiktos junginės ligos gali sukelti uždegimą, paraudimą, skausmą ir kitus simptomus, kurie gali paveikti regėjimo kokybę ir bendrą akių sveikatą. Šios ligos gali paveikti ne tik pačią junginę, bet ir aplinkinius audinius, todėl svarbu atkreipti dėmesį į visą akių anatomiją.

Ligos aprašymas

Kitos junginės ligos apima įvairias patologijas, kurios gali sukelti uždegimą, infekciją ar alergines reakcijas junginėje. Šios ligos gali būti ūminės arba lėtinės, ir jos gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Liga yra svarbi, nes ji gali paveikti regėjimą ir sukelti diskomfortą, o kai kuriais atvejais gali sukelti rimtesnių akių problemų, jei nebus laiku gydoma. Dažniausiai pasitaikančios junginės ligos yra konjunktyvitas, pinguecula, pterigionas ir kitos, kurios gali reikalauti skirtingų gydymo metodų.

Ligos priežastis

Kitos junginės ligos gali turėti įvairių priežasčių, įskaitant infekcijas (bakterines, virusines ar grybelines), alergines reakcijas, dirgiklius iš aplinkos, pavyzdžiui, dulkes, chemines medžiagas ar ultravioletinę spinduliuotę. Kai kurios ligos gali būti susijusios su sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip autoimuniniai sutrikimai. Taip pat genetiniai veiksniai gali turėti įtakos ligos išsivystymui, ypač jei šeimoje buvo akių ligų atvejų.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, susiję su kitomis junginės ligomis, apima alergijas, kontaktinių lęšių naudojimą, ilgalaikį saulės spindulių poveikį, blogą higieną, taip pat gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip rūkymas ir netinkama mityba. Šie veiksniai gali padidinti uždegimo ir infekcijų riziką, todėl svarbu juos kontroliuoti.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti paraudimas, niežėjimas, deginimo pojūtis, ašarojimas, gleivinės išskyros, jautrumas šviesai ir regėjimo sutrikimai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie gali būti valdomi namų gydymu, iki sunkių, reikalaujančių medicininės intervencijos.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai apima akių tyrimus, tokius kaip vizualinis patikrinimas, ašarų gamybos testai, fluoresceino dažymo testai ir, jei reikia, kultūros laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti infekcijos priežastį. Oftalmologas gali taip pat atlikti akių ultragarso ar kitus vaizdo tyrimus, kad įvertintų galimas komplikacijas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti antibiotikų, antivirusinių ar priešgrybelinių vaistų skyrimą, taip pat antihistamininių vaistų, skirtų alerginiam konjunktyvitui gydyti. Be to, gali būti rekomenduojami drėkinamieji lašai arba steroidiniai vaistai, siekiant sumažinti uždegimą. Nemedicininiai sprendimai apima šaltus kompresus ir akių higienos praktiką. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biotechnologijų pasiekimus, tokius kaip imunoterapija, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinį poveikį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas