Kitos kataraktos

Anatomija

Kitos kataraktos liga yra susijusi su akies lęšiuku, kuris yra skaidrus struktūra, esanti už vyzdžio ir prieš tinklainę. Lęšiukas atlieka svarbų vaidmenį fokusavimo procese, leidžiančiame akiai aiškiai matyti. Katarakta, įskaitant kitas formas, pasireiškia lęšiuko drumstimu, kas trukdo šviesai praeiti ir sukelia regėjimo pablogėjimą. Ligos metu gali būti paveikti ne tik lęšiukai, bet ir aplinkinės struktūros, tokios kaip akies rainelė ir tinklainė, kurios taip pat gali reaguoti į lęšiuko pokyčius.

Ligos aprašymas

Kitos kataraktos yra viena iš labiausiai paplitusių akių ligų, kuri dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau pagrindinis jos bruožas yra akies lęšiuko drumstimas, kuris progresuoja laikui bėgant. Kitos kataraktos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, aplinkos poveikį ir tam tikras ligas. Ši liga yra svarbi, nes gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę ir kasdienes veiklas, tokias kaip skaitymas, vairavimas ar net tiesioginis socialinis bendravimas.

Ligos priežastis

Kitos kataraktos atsiradimą gali lemti įvairios priežastys. Pagrindinės šios ligos priežastys apima:

• Amžius – senstant, lęšiuko baltymai gali denatūruoti, sukeldami drumstimą.
• Genetika – šeimos anamnezėje esantys kataraktos atvejai gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – UV spindulių poveikis, rūkymas ir netinkama mityba gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
• Susijusios ligos – cukrinis diabetas ir kai kurios akių ligos gali padidinti kataraktos riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų žmonės yra labiau linkę sirgti katarakta.
• Cukrinis diabetas – ši liga gali pagreitinti kataraktos vystymąsi.
• Rūkymas – rūkymas yra susijęs su didesne kataraktos rizika.
• UV spindulių poveikis – ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali sukelti akies lęšiuko pažeidimus.

Simptomai

• Pradžioje žmonės gali pastebėti neryškų regėjimą, kuris gali pasireikšti kaip neryškūs kontūrai arba dvigubas vaizdas.
• Vėliau gali pasireikšti spalvų matymo pokyčiai, pavyzdžiui, geltonos arba rudos spalvos atspalviai.
• Šviesos jautrumas gali padidėti, o naktinis matymas gali tapti sudėtingesnis.
• Žmonės gali jausti, kad regėjimas yra tarsi per miglą, ypač esant prastam apšvietimui.

Diagnostika

Kitos kataraktos diagnozė paprastai apima regėjimo aštrumo patikrinimą, akies tyrimą su oftalmoskopu ir tonometriją, kad būtų įvertinta akispūdis. Taip pat gali būti naudojamos specialios diagnostinės procedūros, tokios kaip ultragarso tyrimai, siekiant nustatyti lęšiuko būklę ir drumstumo laipsnį. Oftalmologai gali naudoti įvairias technologijas, kad tiksliai įvertintų ligos stadiją ir jos poveikį regėjimui.

Gydymas

Kitos kataraktos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Pradinėse stadijose gydymas gali apimti regėjimo korekciją su akinių arba kontaktinių lęšių pagalba. Tačiau pažengus ligai, dažniausiai rekomenduojama chirurginė intervencija, kurios metu pašalinamas drumstas lęšiukas ir, jei reikia, įdedamas dirbtinis lęšiukas. Šiuolaikinės chirurginės technikos, tokios kaip fakoemulsifikacija, leidžia atlikti operacijas minimaliai invaziniu būdu, sumažinant komplikacijų riziką. Be chirurginio gydymo, taip pat yra tyrimų, nagrinėjančių naujas terapijas, tokias kaip vaistai, skirti sulėtinti kataraktos progresavimą, tačiau šios galimybės dar nėra plačiai taikomos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas