Kitos kremzlės ligos

Anatomija

Kitos kremzlės ligos dažniausiai paveikia sąnarius, kurie yra sudaryti iš kremzlės, kaulų ir kitų minkštųjų audinių. Kremzlė yra elastingas audinys, kuris padeda sumažinti trintį tarp kaulų sąnariuose ir leidžia jiems laisvai judėti. Šios ligos gali paveikti bet kokius sąnarius, tačiau dažniausiai pasireiškia keliuose, klubuose, pečiuose ir riešuose. Kremzlės pažeidimai gali sukelti uždegimą, skausmą ir judėjimo apribojimus, todėl tai turi didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei.

Ligos aprašymas

Kitos kremzlės ligos apima įvairias patologijas, kurios gali sukelti kremzlės degeneraciją, uždegimą ar net deformacijas. Šios ligos gali būti pirminės, kai jos atsiranda be aiškios priežasties, arba antrinės, kai jos išsivysto dėl kitų ligų, pavyzdžiui, artrito. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali smarkiai paveikti žmogaus judėjimo galimybes ir gyvenimo kokybę, o ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip invalidumas.

Ligos priežastis

Kitos kremzlės ligos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausios priežastys apima:

• Genetiniai veiksniai, kurie gali lemti kremzlės silpnumą ar polinkį į degeneraciją.
• Traumos, kurios gali sukelti kremzlės pažeidimus ar plyšimus.
• Amžius, kadangi kremzlė su laiku natūraliai praranda elastingumą ir stiprumą.
• Per didelė apkrova sąnariams, pavyzdžiui, intensyvus sportas ar svorio kėlimas.
• Uždegiminiai procesai organizme, kurie gali paveikti kremzlės audinį.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su kremzlės problemomis.
• Antsvoris – didelis kūno svoris padidina sąnarių apkrovą.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija kremzlės ligų gali didinti riziką.
• Sportinė veikla – intensyvus sportas, ypač kontaktiniai, gali padidinti traumų riziką.
• Profesinės veiklos – darbai, kurie reikalauja daug fizinio krūvio, gali prisidėti prie kremzlės pažeidimų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti sąnarių skausmą, kuris gali būti lengvas arba stiprus, priklausomai nuo ligos sunkumo.
• Judėjimo apribojimai, kurie pasireiškia sunkumais judant paveiktuose sąnariuose.
• Patinimas ir uždegimas aplink sąnarį, kuris gali būti matomas ir juntamas.
• Traškėjimas ar girgždesys judant sąnariui, kas gali rodyti kremzlės pažeidimus.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinius tyrimus, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų skausmą ir judesių amplitudę. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgenas, MRT (magnetinio rezonanso tomografija) ar ultragarsas, gali padėti nustatyti kremzlės būklę ir kitus sužalojimus.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios. Medicininiai sprendimai dažnai apima nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), kortikosteroidus ir fizioterapiją. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros, tokios kaip artroskopija ar kremzlės transplantacija. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip svorio kontrolė, fizinė terapija ir specialūs pratimai, taip pat gali padėti pagerinti kremzlės būklę ir sumažinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius gydymo metodus, tokius kaip PRP (plazmos turtingos trombocitai) injekcijos, kurios skatina gijimą ir regeneraciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas