Kitos kristalinės artropatijos

Anatomija

Kitos kristalinės artropatijos yra grupė sąnarių ligų, kurios dažniausiai paveikia sinovinius sąnarius, ypač tuos, kurie yra labiausiai apkraunami, pavyzdžiui, kelio, čiurnos ir pirštų sąnarius. Šios ligos metu kristalinės medžiagos, tokios kaip šlapimo rūgštis ar kalcio druskos, kaupiasi sąnariuose, sukeldamos uždegimą ir skausmą. Šios patologijos paveikia ne tik sąnarius, bet ir aplinkinius audinius, įskaitant sausgysles ir raiščius, kas gali sukelti judėjimo apribojimus ir ilgalaikį diskomfortą.

Ligos aprašymas

Kitos kristalinės artropatijos apima įvairias sąnarių ligas, kurios atsiranda dėl kristalinės medžiagos kaupimosi sąnariuose. Dažniausiai pasitaikančios formos yra podagra, kurią sukelia šlapimo rūgšties kristalai, ir kalcinizuojanti artropatija, kurią sukelia kalcio druskų kaupimasis. Šios ligos yra svarbios dėl jų poveikio pacientų gyvenimo kokybei, nes jos gali sukelti stiprų skausmą, sąnarių deformacijas ir judėjimo apribojimus. Be to, jos gali būti susijusios su kitomis ligomis, tokiomis kaip metaboliniai sutrikimai.

Ligos priežastis

Kitos kristalinės artropatijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys yra šlapimo rūgšties perteklius organizme, kuris sukelia podagrą, ir kalcio druskų kaupimasis, sukeliantis kalcinizuojančią artropatiją. Šios situacijos gali būti susijusios su metaboliniais sutrikimais, inkstų funkcijos sutrikimais, dehidratacija arba netinkama mityba. Be to, genetiniai veiksniai gali turėti įtakos ligos išsivystymui, nes kai kurie žmonės yra labiau linkę į šių kristalų kaupimąsi.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – didelis kūno svoris padidina sąnarių apkrovą, kas gali prisidėti prie kristalų kaupimosi.
• Netinkama mityba – maisto produktai, turintys daug purinų, pavyzdžiui, raudona mėsa ir alkoholis, gali padidinti šlapimo rūgšties lygį.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali rodyti didesnį polinkį į šias ligas.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su šių ligų simptomais dėl natūralaus organizmo senėjimo proceso.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima aštrų, staigų skausmą paveiktame sąnaryje, patinimą, paraudimą ir šilumą. Šie simptomai gali pasireikšti po tam tikrų maisto produktų vartojimo arba fizinio krūvio. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi ir praeiti be gydymo, tačiau sunkesniais atvejais jie gali sukelti didelį diskomfortą ir judėjimo apribojimus.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai apima klinikinį tyrimą, anamnezės surinkimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti sąnario punkciją, kad gautų sinovinį skystį ir patikrintų, ar jame nėra kristalų. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti šlapimo rūgšties lygį ir kitus rodiklius. Rentgeno ar ultragarso tyrimai gali padėti įvertinti sąnario būklę ir nustatyti galimus pažeidimus.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininės galimybės apima nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), kurie padeda sumažinti skausmą ir uždegimą, bei vaistus, mažinančius šlapimo rūgšties lygį. Nemedicininiai sprendimai gali apimti mitybos pokyčius, pavyzdžiui, purinų turinčių maisto produktų ribojimą, fizinį aktyvumą ir svorio kontrolę. Naujoviškos terapijos, tokios kaip biologiniai vaistai, gali būti taikomos sunkesniais atvejais, tačiau jų naudojimas turi būti atidžiai vertinamas gydytojo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas