Kitos krūties ligos

Anatomija

Kitos krūties ligos dažniausiai veikia krūtų audinius, kurie sudaryti iš riebalinio, jungiamojo ir pieno liaukų audinio. Krūtys yra sudėtinga struktūra, kurioje vyksta hormonų poveikis, ypač estrogeno ir progesterono, kurie gali paveikti krūtų audinių augimą ir vystymąsi. Šios ligos gali paveikti ne tik krūtų audinius, bet ir limfmazgius, esančius po pažastimis, kurie dalyvauja organizmo imuniniame atsake. Kai kurios ligos gali turėti įtakos ir bendram organizmo sveikatingumui, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius krūtyse.

Ligos aprašymas

Kitos krūties ligos apima įvairias būkles ir sutrikimus, kurie nėra klasikinis krūties vėžys, bet gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Tai gali būti tokios ligos kaip cistos, fibroadenomos, mastopatija, uždegiminiai procesai ir kitos gerybinės ar piktybinės formacijos. Šios ligos yra svarbios, nes gali sukelti skausmą, diskomfortą, estetinę problemą ir netgi tapti vėžio rizikos veiksniais. Ankstyvas šių ligų nustatymas ir gydymas gali žymiai pagerinti prognozes ir sumažinti komplikacijų riziką.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitos krūties ligos priežastys gali būti hormonų disbalansas, genetiniai veiksniai, aplinkos veiksniai, tokie kaip cheminės medžiagos ir radiacija, taip pat gyvenimo būdo pasirinkimai, pavyzdžiui, rūkymas ir netinkama mityba. Hormoniniai pokyčiai, ypač moterims, gali sukelti krūtų audinių pokyčius, o tai gali prisidėti prie ligų vystymosi. Be to, šeimos istorija ir ankstesni krūties sutrikimai gali padidinti riziką susirgti šiomis ligomis.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 40 metų žmonės yra labiau linkę į krūties ligas.
• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija krūties ligų gali padidinti riziką.
• Hormonų terapija: ilgalaikis hormonų vartojimas gali būti rizikos veiksnys.
• Gyvenimo būdas: nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas gali prisidėti prie ligų vystymosi.

Simptomai

• Krūtų skausmas arba diskomfortas, kuris gali būti nuolatinis arba atsirasti cikliškai.
• Pokyčiai krūtų formoje arba dydyje, įskaitant iškilimus ar cistas.
• Patinimas arba plombos krūtyse, kurios gali būti jaučiamos palpuojant.
• Vystymasis išskyrų iš spenelio, ypač jei jos yra kraujingos ar nemalonios.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį tyrimą, ultragarsą, mamografiją ir, jei reikia, biopsiją. Mamografija yra svarbus tyrimas, leidžiantis aptikti net mažiausius krūties audinių pokyčius. Ultragarsas padeda geriau įvertinti krūtų struktūras ir nustatyti cistų ar kitų formacijų pobūdį. Biopsija gali būti atliekama, kad būtų patvirtinta diagnozė ir nustatytas ląstelių pobūdis, ypač jei yra įtarimų dėl piktybinių procesų.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Gerybinių ligų atveju gali būti taikomas stebėjimas arba medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, hormonų terapija. Piktybinių ligų atveju gali prireikti chirurginio gydymo, chemoterapijos arba radioterapijos. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją ir imunoterapiją, kurios gali būti veiksmingos gydant tam tikras krūties vėžio formas. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas, taip pat gali padėti mažinti ligų riziką ir gerinti bendrą savijautą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas