Kitos nerandinio nuplikimo rūšys

Ligos aprašymas
Gydytojai
Straipsniai

Anatomija

Kitos nerandinio nuplikimo rūšys, dar žinomos kaip alopecija, yra susijusios su odos ir plaukų folikulų anatomija. Ši liga paveikia plaukų augimo procesą, kuris priklauso nuo plaukų folikulų, esančių odos sluoksnyje. Plaukų folikulai yra sudaryti iš įvairių ląstelių tipų, įskaitant keratinocitus, kurie gamina keratiną – baltymą, sudarantį plaukus. Kai šie folikulai yra pažeisti ar nefunkcionuoja tinkamai, plaukai gali pradėti slinkti, o tai sukelia nuplikimą. Ši liga taip pat gali paveikti odos imuninę sistemą, nes kai kurios nerandinio nuplikimo formos yra autoimuninės, kur organizmas puola savo paties plaukų folikulus.

Ligos aprašymas

Kitos nerandinio nuplikimo rūšys apima įvairias alopecijos formas, tokias kaip alopecija areata, androgeninė alopecija ir telogeno effluvium. Kiekviena iš šių formų pasižymi skirtingais simptomais ir mechanizmais. Alopecija areata dažniausiai pasireiškia staiga ir gali sukelti apvalias plikimo vietas ant galvos ar kitų kūno vietų. Androgeninė alopecija, dar žinoma kaip vyriška ar moteriška nuplikimo forma, yra lėtinė būklė, susijusi su genetiniais ir hormoniniais veiksniais. Telogeno effluvium yra laikinas plaukų slinkimas, dažnai sukeltas streso ar ligos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali turėti didelį emocinį ir psichologinį poveikį pacientams, paveikdamos jų savivertę ir socialinį gyvenimą.

Ligos priežastis

Kitos nerandinio nuplikimo rūšys gali būti sukeltos įvairių priežasčių. Alopecija areata dažnai siejama su autoimuninėmis ligomis, kur organizmo imuninė sistema puola plaukų folikulus. Androgeninė alopecija yra genetiškai paveldima ir gali būti susijusi su hormonų, ypač dihidrotestosterono (DHT), poveikiu, kuris susilpnina plaukų folikulus. Telogeno effluvium gali būti sukeltas streso, hormoninių pokyčių, ligų ar net tam tikrų vaistų vartojimo. Šios priežastys rodo, kad ligos mechanizmai gali būti sudėtingi ir įvairūs.

Rizikos faktoriai

  • Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti androgenine alopecija.
  • Stresas – psichologinis ar fizinis stresas gali paskatinti plaukų slinkimą, ypač telogeno effluvium atveju.
  • Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, menopauzė ar endokrininės ligos gali paveikti plaukų augimą.
  • Alerginės reakcijos – kai kurie žmonės gali patirti plaukų slinkimą dėl alerginių reakcijų į tam tikras medžiagas.

Simptomai

  • Pagrindiniai simptomai apima plaukų slinkimą, kuris gali pasireikšti kaip apvalios plikimo vietos (alopecija areata) arba bendra plaukų retėjimo tendencija (androgeninė alopecija). Kai kuriais atvejais plaukai gali slinkti staiga, o kitais atvejais tai būna lėtas ir progresyvus procesas. Plaukų slinkimas gali būti neskausmingas, tačiau kai kurie pacientai gali jausti niežėjimą ar deginimą paveiktose vietose.

Diagnostika

Kitos nerandinio nuplikimo rūšys diagnozuojamos remiantis klinikiniu įvertinimu ir pacientų istorija. Dermatologai gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų plaukų slinkimo modelius. Papildomi tyrimai, tokie kaip plaukų traukimo testas ar biopsija, gali būti atliekami siekiant nustatyti plaukų folikulų būklę ir išsiaiškinti galimas ligos priežastis. Kartais gali būti rekomenduojami kraujo tyrimai, kad būtų įvertinta hormonų pusiausvyra ir nustatytos galimos autoimuninės ligos.

Gydymas

Kitos nerandinio nuplikimo rūšys gali būti gydomos įvairiomis metodikomis. Medicininiai sprendimai apima kortikosteroidų injekcijas į paveiktas vietas, kad būtų sumažintas uždegimas, arba vaistus, tokius kaip minoksidilas, kuris skatina plaukų augimą. Androgeninės alopecijos atveju gali būti naudojami antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip finasteridas. Be to, nemedicininiai sprendimai apima plaukų transplantacijas ir įvairius kosmetinius produktus, kurie gali padėti paslėpti plikimo vietas. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri skatina imuninės sistemos atsaką į plaukų folikulus. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į ligos pobūdį ir paciento poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
angina
arteritas
dispepsija
granuliomatozė
gyvūnai
infekcija
infekcijos
insultas
karščiavimas
kavasaki
kosulys
kvėpavimas
mišria
nuplikimas
paburkimas
sindromas
tabletės
vaistai
varpos
vėžys
virusai

Rašyti komentarą