Kitos patikslintos ligos, pasireiškusios dėl žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] ligos

Anatomija

Kitos patikslintos ligos, pasireiškusios dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos, dažniausiai paveikia imuninę sistemą, ypač T limfocitus, kurie yra svarbūs organizmo apsaugai nuo infekcijų ir vėžio. ŽIV virusas atakuoja CD4+ T ląsteles, kurios yra esminės imuninės sistemos komponentės. Dėl to sumažėja organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis ir ligomis, kas gali sukelti įvairias antrines infekcijas ir komplikacijas, paveikiančias kvėpavimo, virškinimo, nervų ir kitas sistemas. Taip pat gali būti pažeidžiami organai, tokie kaip plaučiai, kepenys, inkstai ir limfinė sistema.

Ligos aprašymas

Kitos patikslintos ligos, pasireiškusios dėl ŽIV, apima įvairias infekcijas ir ligas, kurios atsiranda, kai ŽIV sukelia imuninės sistemos silpnėjimą. Šios ligos gali būti oportunistinės infekcijos, kurios pasireiškia žmonėms su nusilpusia imunine sistema, arba vėžinės ligos, tokios kaip Kaposi sarkoma ir limfoma. Ši liga yra svarbi, nes ji sukelia didelį mirtingumą ir morbiditetą, ypač besivystančiose šalyse, kur prieiga prie gydymo yra ribota. Taip pat, ŽIV infekcija gali turėti didelį poveikį psichologinei ir socialinei pacientų gerovei.

Ligos priežastis

Pagrindinė šios ligos priežastis yra ŽIV virusas, kuris perduodamas per kraują, spermą, makšties sekretą ir motinos pieną. Virusas gali patekti į organizmą per pažeistą odą arba gleivinę, dažniausiai per lytinius santykius, bendrinant adatas ar nuo motinos vaikui. Taip pat svarbios ir kitos priežastys, tokios kaip nesveikas gyvenimo būdas, pvz., rūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba ir stresas, kurie gali dar labiau silpninti imuninę sistemą ir didinti riziką susirgti kitomis ligomis.

Rizikos faktoriai

• Netinkama mityba – prasta mityba gali silpninti imuninę sistemą, todėl organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos gali dar labiau pakenkti imuninės sistemos funkcijai.
• Alkoholio vartojimas – per didelis alkoholio vartojimas gali slopinti imuninį atsaką ir didinti ligų riziką.
• Stresas – ilgalaikis stresas gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Netinkama medicininė priežiūra – nepakankama prieiga prie gydymo ar profilaktikos gali lemti didesnį ligos progresavimą.

Simptomai

• Simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir tipo. Pradinėje ŽIV infekcijos stadijoje gali pasireikšti gripui panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ir nuovargis. Vėliau, kai imuninė sistema silpnėja, gali atsirasti oportunistinės infekcijos, tokios kaip pneumonija, tuberkuliozė, arba vėžinės ligos, pavyzdžiui, Kaposi sarkoma. Taip pat gali pasireikšti nuolatinis svorio kritimas, ilgalaikis karščiavimas, naktinis prakaitavimas ir nuovargis.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius laboratorinius tyrimus, kurie nustato ŽIV buvimą organizme. Pagrindiniai tyrimai apima ŽIV antikūnų testus, kurie nustato, ar organizmas gamina antikūnus prieš virusą. Taip pat naudojami PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testai, kurie gali nustatyti viruso DNR. Be to, gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant įvertinti imuninės sistemos būklę, pavyzdžiui, CD4+ T ląstelių skaičius.

Gydymas

ŽIV infekcijos gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda slopinti viruso dauginimąsi organizme. Ši terapija gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje ir pagerinti imuninės sistemos funkciją. Be to, gali būti taikomi gydymo metodai, skirti oportunistinių infekcijų ir kitų ligų prevencijai ir gydymui. Naujausios gydymo galimybės apima inovatyvias terapijas, tokias kaip profilaktiniai vaistai, kurie gali sumažinti ŽIV perdavimo riziką, ir naujas vakcinas, kurios gali padėti užkirsti kelią infekcijai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas