Kitos patikslintos tremoro formos

Anatomija

Kitos patikslintos tremoro formos yra neurologinis sutrikimas, kuris tiesiogiai susijęs su smegenų ir nervų sistemos anatomija. Ši liga dažniausiai paveikia smegenų bazinius ganglijas, kurie yra atsakingi už judesių koordinavimą ir kontrolę. Taip pat gali būti paveikti smegenėlės, kurios dalyvauja motorinių įgūdžių ir pusiausvyros reguliavime. Dėl šių struktūrų disfunkcijos gali atsirasti drebulys, kuris yra pagrindinis šios ligos simptomas.

Ligos aprašymas

Kitos patikslintos tremoro formos apima įvairias tremoro rūšis, kurios negali būti klasifikuojamos kaip įprastos tremoro formos, pavyzdžiui, esminis tremoras ar Parkinsono liga. Šios ligos pobūdis gali būti labai įvairus, o simptomai gali svyruoti nuo lengvo drebulio iki stipraus judesių sutrikimo. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sutrikdydama kasdienius veiksmus ir socialinį gyvenimą.

Ligos priežastis

Kitos patikslintos tremoro formos gali turėti įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali lemti nervų sistemos disfunkciją. Taip pat galima paminėti aplinkos veiksnius, tokius kaip toksinai ar stresas, kurie gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Kai kuriais atvejais, tremoras gali būti susijęs su kitomis ligomis, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai ar neurologiniai sutrikimai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria tremorą, nes su amžiumi padidėja nervų sistemos ligų rizika.
• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.
• Stresas – ilgalaikis stresas gali pabloginti simptomus ir prisidėti prie ligos progresavimo.
• Toksinai – poveikis tam tikriems cheminių medžiagų ar vaistų, kurie gali turėti neurotoksinį poveikį.

Simptomai

• Pagrindinis simptomas yra drebulys, kuris gali pasireikšti rankose, galvoje, balsu ar kitose kūno dalyse. Drebulys gali būti nuolatinis arba atsirasti tik tam tikrų veiksmų metu, pavyzdžiui, rašant ar laikant daiktus.
• Be drebulio, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip raumenų įtampa, judesių koordinacijos sutrikimai ir pusiausvyros problemos.
• Simptomai gali progresuoti ir tapti sunkesni, todėl gali būti sunku atlikti kasdienes užduotis.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią medicininę anamnezę, neurologinį tyrimą ir įvairius diagnostinius testus. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti smegenų vaizdavimo tyrimus, tokius kaip MRT, kad įvertintų galimus struktūrinius pakitimus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, kurie padeda sumažinti drebulį ir pagerinti motorinę funkciją. Dažnai naudojami beta adrenoblokatoriai ar antikonvulsantai. Nemedicininiai gydymo metodai gali apimti fizioterapiją, ergoterapiją ir psichologinę paramą, siekiant padėti pacientams prisitaikyti prie ligos. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip giliosios smegenų stimuliacijos procedūros, taip pat gali būti svarstomos sunkesniais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas