Kitos periferinių arterijų ligos

Anatomija

Kitos periferinių arterijų ligos dažniausiai paveikia kraujagyslių sistemą, ypač periferines arterijas, kurios tiekia kraują į galūnes ir organus, esančius už širdies ir smegenų. Periferinės arterijos yra mažesnio skersmens nei koronarinės arterijos, o jų užsikimšimas ar susiaurėjimas gali turėti rimtų pasekmių. Pagrindinės paveiktos sritys yra kojų ir rankų kraujagyslės, o jų pažeidimai gali sukelti kraujotakos sutrikimus, kurie gali paveikti raumenų, odos ir kitų audinių aprūpinimą krauju.

Ligos aprašymas

Kitos periferinių arterijų ligos apima įvairius sutrikimus, susijusius su kraujagyslių uždegimu, susiaurėjimu arba užsikimšimu. Dažniausiai pasitaiko periferinė arterijų liga (PAL), kuri sukelia skausmą ir diskomfortą, ypač fizinio krūvio metu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip gangrena ar net amputacija, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Be to, periferinių arterijų ligos gali būti susijusios su bendromis širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip infarktas ar insultas.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitos periferinių arterijų ligos priežastys apima aterosklerozę, kuri yra procesas, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų nuosėdos. Tai sukelia kraujagyslių užsikimšimą ir susiaurėjimą. Taip pat gali būti priežastys, susijusios su uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip vaskulitas, arba su kraujagyslių anomalijomis. Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, diabetas ir hipertenzija, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – tabako vartojimas tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozę.
• Diabetas – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje gali pažeisti kraujagysles ir skatinti jų užsikimšimą.
• Hipertenzija – aukštas kraujo spaudimas sukelia papildomą stresą kraujagyslėms, didindamas jų pažeidimo riziką.
• Cholesterolio kiekis – didelis MTL cholesterolio kiekis gali prisidėti prie aterosklerozės vystymosi.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko periferinių arterijų ligos.
• Genetiniai veiksniai – šeiminė anamnezė gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti kojų skausmą ar diskomfortą, ypač vaikštant (klaustrofobinis skausmas), kuris paprastai praeina po poilsio.
• Šaltos galūnės arba odos spalvos pasikeitimas, ypač kai kraujotaka yra sutrikusi.
• Žaizdų, kurios lėtai gyja, atsiradimas ant kojų ar pėdų.
• Raumenų silpnumas ar nuovargis fizinio krūvio metu.
• Sunkiomis ligos formomis gali pasireikšti gangrena, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Periferinių arterijų ligos diagnozė paprastai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti kulkšnies-brachialinį indeksą (ABI), kuris matuoja kraujotaką, palygindamas kraujospūdį kulkšnyse ir rankose. Taip pat gali būti naudojami ultragarso tyrimai, angiografija ar magnetinio rezonanso angiografija, siekiant įvertinti kraujagyslių būklę ir nustatyti užsikimšimo ar susiaurėjimo vietas.

Gydymas

Kitos periferinių arterijų ligos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas apima vaistus, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį, kontroliuoti kraujo spaudimą ir pagerinti kraujotaką. Taip pat gali būti skiriami antikoaguliantai, siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip rūkymo nutraukimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip angioplastika ir stentavimas, kurios padeda atkurti kraujo tekėjimą per užsikimšusias arterijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas