Kitos perikardo ligos

Anatomija

Perikardas yra plona membrana, apimanti širdį ir atskirianti ją nuo aplinkinių struktūrų. Jis sudarytas iš dviejų sluoksnių: išorinės fibrininės membranos ir vidinės serozinės membranos. Kitos perikardo ligos, tokios kaip perikarditas, perikardo efuzija ar perikardo tamponada, tiesiogiai veikia šį organą ir gali sukelti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, širdies funkcijos sutrikimų. Šios ligos gali paveikti širdies raumenį, kraujagysles ir netgi plaučius, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo.

Ligos aprašymas

Kitos perikardo ligos apima įvairias būkles, kurios gali sukelti uždegimą, skysčių kaupimąsi ar struktūrinius pokyčius perikarde. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sutrikdyti širdies funkciją, sukelti skausmą ir kitus simptomus, o kai kuriais atvejais netgi kelti grėsmę paciento gyvybei. Perikarditas, pavyzdžiui, gali būti ūminis arba lėtinis, o perikardo efuzija gali sukelti širdies tamponadą, kuris yra pavojinga būklė, kai skysčių kaupimasis trukdo širdies veiklai.

Ligos priežastis

Kitos perikardo ligos gali kilti dėl įvairių priežasčių. Dažniausios priežastys apima infekcijas (bakterines, virusines ar grybelines), autoimunines ligas, traumas, chirurgines intervencijas, radioterapiją, taip pat tam tikras sistemines ligas, tokias kaip tuberkuliozė. Be to, gali būti ir idiopatinės priežastys, kai ligos šaltinis lieka nežinomas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, po širdies operacijų, gali pasireikšti perikardo uždegimas, vadinamas postperikardiniu sindromu.

Rizikos faktoriai

• Infekcijos: Bakterinės ir virusinės infekcijos gali padidinti perikardo ligų riziką, ypač jei organizmas jau yra nusilpęs.
• Autoimuninės ligos: Tokios ligos kaip sisteminė raudonoji vilkligė gali sukelti perikardo uždegimą.
• Traumos: Fiziniai sužeidimai, ypač krūtinės srityje, gali padidinti perikardo ligų riziką.
• Chirurginės procedūros: Širdies operacijos gali sukelti uždegimą ir skysčių kaupimąsi perikarde.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti krūtinės skausmą, kuris gali būti aštrus arba bukas, kvėpavimo sunkumus, nuovargį, širdies plakimo pojūtį ir patinimą kojose. Lengvais atvejais simptomai gali būti minimalūs, tačiau sunkiais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas ir širdies funkcijos sutrikimai.

Diagnostika

Kitos perikardo ligos diagnozuojamos naudojant įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas, kurio metu gydytojas gali pastebėti širdies garsų pokyčius. Tolesni tyrimai gali apimti echokardiogramą, kuri leidžia matyti perikardo struktūrą ir skysčių kiekį, EKG, kuris rodo širdies elektrinę veiklą, ir rentgeno nuotraukas, kurios padeda vertinti krūtinės ląstos būklę. Kartais gali būti naudojami ir kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis.

Gydymas

Kitos perikardo ligos gydomos pagal jų priežastį ir simptomus. Lengvų atvejų atveju gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) skausmui ir uždegimui mažinti. Sunkesniais atvejais gali prireikti kortikosteroidų arba, jei yra didelis skysčių kaupimasis, procedūrų, tokių kaip perikardo punkcija, kad būtų pašalintas perteklius. Taip pat svarbu gydyti pagrindinę ligą, pavyzdžiui, infekciją ar autoimuninę reakciją. Naujoviškos terapijos, tokios kaip biologiniai vaistai, gali būti taikomos tam tikroms ligoms, tačiau jų naudojimas priklauso nuo konkrečios situacijos ir paciento būklės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas