Kitos plautinės širdies ligų formos

Anatomija

Kitos plautinės širdies ligų formos dažniausiai paveikia širdies ir kraujagyslių sistemą, tačiau jų poveikis gali išplisti ir į kitus organus, tokius kaip plaučiai, inkstai bei kepenys. Šios ligos gali sukelti širdies raumens struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, hipertrofiją (raumenų sustorėjimą) arba dilataciją (išsiplėtimą). Dėl to gali sutrikti širdies funkcija, o tai savo ruožtu paveikia kraujo apytaką ir sukelia įvairias komplikacijas, įskaitant plaučių edemą ir širdies nepakankamumą.

Ligos aprašymas

Kitos plautinės širdies ligų formos apima įvairias būkles, kurios pažeidžia širdies struktūrą ir funkciją, bet nėra klasifikuojamos kaip įprastos koronarinės širdies ligos. Šios ligos gali būti susijusios su uždegiminiais procesais, infekcijomis, autoimuninėmis ligomis ar kitais veiksniais. Jos yra svarbios, nes gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, aritmijos, ir net mirtis, jei nebus tinkamai diagnozuotos ir gydomos.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai jos apima:

• Infekcijos, tokios kaip bakterinės ar virusinės, galinčios sukelti miokarditą.
• Uždegiminiai procesai, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar lupus, kurie gali paveikti širdies audinius.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali lemti širdies struktūrinius sutrikimus.
• Ilgalaikis stresas ir nesveikas gyvenimo būdas, kurie gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, galintys prisidėti prie kitų plautinių širdies ligų formų, apima:
• Amžius: vyresni žmonės dažniau susiduria su širdies ligomis.
• Genetika: šeimyninė anamnezė gali padidinti riziką.
• Diabetas: šis sutrikimas gali paveikti kraujagyslių sveikatą.
• Rūkymas: tabako vartojimas žymiai padidina širdies ligų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti labai įvairūs, įskaitant:
• Dusulys, kuris gali pasireikšti tiek fizinio krūvio metu, tiek ramybės būsenoje.
• Krūtinės skausmas, kurį gali sukelti širdies raumens išemija.
• Pavargimas ir silpnumas, kurie gali būti nuolatiniai arba pasireikšti krūvio metu.
• Širdies plakimo sutrikimai, tokie kaip tachikardija arba bradikardija.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė apima įvairius tyrimus ir procedūras. Įprastai atliekami kraujo tyrimai, elektrokardiograma (EKG), echokardiograma, kuri leidžia įvertinti širdies struktūrą ir funkciją, bei krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant nustatyti plaučių būklę. Kartais gali prireikti ir invazinių tyrimų, tokių kaip koronarinė angiografija, norint išsiaiškinti širdies kraujagyslių būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios, priklausomai nuo ligos formos ir sunkumo. Įprastai taikomas farmakologinis gydymas, įskaitant vaistus, mažinančius kraujo spaudimą, diuretikus, antiaritminius vaistus ir cholesterolio kiekį mažinančius preparatus. Be to, rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, atsisakyti rūkymo, laikytis sveikos mitybos ir reguliariai sportuoti. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biotechnologinius gydymo metodus, tokius kaip genų terapija arba kamieninių ląstelių terapija, kurios dar tik pradeda plisti šioje srityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas