Kitos raumenų ligos

Anatomija

Kitos raumenų ligos dažnai paveikia raumenų, nervų ir jungiamojo audinio sistemas, kurios yra esminės žmogaus judėjimui ir fizinei funkcijai. Raumenys yra sudaryti iš raumenų skaidulų, kurios yra inervuotos nervų sistemą. Pažeidus šias struktūras, gali sutrikti raumenų jėga, judrumas ir koordinacija. Dauguma raumenų ligų gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemai, nes silpni raumenys gali apsunkinti širdies darbą, ypač fizinio krūvio metu.

Ligos aprašymas

Kitos raumenų ligos apima įvairias patologijas, kurios gali sukelti raumenų silpnumą, skausmą ir funkcijos praradimą. Šios ligos gali būti tiek įgimtos, tiek įgytos, o jų pobūdis gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių negalavimų, kurie gali visiškai apriboti žmogaus gebėjimą judėti. Suprasti šias ligas yra svarbu, nes jos gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir gebėjimui atlikti kasdienes veiklas.

Ligos priežastis

Kitos raumenų ligos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, autoimunines reakcijas, infekcijas ar traumas. Genetinės mutacijos gali sukelti raumenų distrofiją, tuo tarpu autoimuninės ligos, tokios kaip dermatomiozitas, gali pažeisti raumenis ir odą. Infekcijos, pavyzdžiui, virusinės ar bakterinės, taip pat gali sukelti raumenų uždegimą ir silpnumą. Be to, ilgalaikė fizinė inaktyvumas gali prisidėti prie raumenų atrofijos ir silpnumo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti tam tikromis raumenų ligomis.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su raumenų silpnumu ir ligomis.
• Fizinė inaktyvumas – ilgalaikė neveiklumas gali prisidėti prie raumenų atrofijos.
• Autoimuninės ligos – asmenys, turintys autoimuninių sutrikimų, gali būti labiau linkę į raumenų ligas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti raumenų silpnumą, skausmą, raumenų spazmus, nuovargį ir sumažėjusią judesių amplitudę. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip nuovargis po fizinio krūvio, o sunki forma gali sukelti visišką raumenų funkcijos praradimą, ribojantį kasdienę veiklą.

Diagnostika

Kitos raumenų ligos diagnozuojamos atliekant fizinį ištyrimą, anamnezės rinkimą ir specializuotus tyrimus. Gali būti naudojami kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti uždegimo rodiklius ar genetinius veiksnius, taip pat raumenų biopsija, elektromiografija (EMG) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų įvertinta raumenų struktūra ir funkcija.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip steroidai, kurie mažina uždegimą, arba imunomoduliatorius, kurie slopina autoimunines reakcijas. Fizikinė terapija yra svarbi, siekiant gerinti raumenų jėgą ir funkciją. Taip pat gali būti taikomi alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra ar masažas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija, šiuo metu yra tiriamos ir gali atverti naujas perspektyvas gydant šias ligas ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas