Kitos regos nervo (2-ojo) ir regėjimo takų ligos

Anatomija

Kitos regos nervo ir regėjimo takų ligos dažniausiai siejamos su nervų sistema, ypač su regos nervu, kuris yra antrasis nervas smegenyse. Regos nervas, prasidedantis akies tinklainėje, perduoda regėjimo informaciją į smegenis. Jis jungiasi su regėjimo takais, kurie apima įvairias smegenų struktūras, tokias kaip lateralinis genikulinis kūnas ir regos žievė. Šios struktūros kartu sudaro sudėtingą regėjimo apdorojimo sistemą, leidžiančią žmogui matyti ir interpretuoti aplinką. Bet kokie pažeidimai šiose struktūrose gali sukelti regos sutrikimus ir kitus neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Kitos regos nervo ir regėjimo takų ligos apima įvairias patologijas, kurios gali paveikti regos nervą ir jo perdavimo kelią. Tai gali būti uždegiminės, degeneracinės ar trauminės ligos. Šios ligos gali sukelti regėjimo praradimą, regėjimo iškraipymus ar kitus neurologinius simptomus. Jos yra svarbios, nes gali gerokai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti emocinį stresą ir reikalauti specializuoto gydymo bei stebėjimo.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Tai apima autoimuninius procesus, kai organizmo imuninė sistema puola savo audinius, infekcijas, traumas, navikus ar degeneracinius procesus. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, kurie didina riziką susirgti tam tikromis regos nervo ligomis. Be to, kai kurios ligos, tokios kaip sklerozė, gali sukelti regos nervo pažeidimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su regos nervo ligomis.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su regos nervo ligomis, gali padidinti riziką.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip išsėtinė sklerozė, gali paveikti regos nervą.
• Traumos – galvos ar akių sužalojimai gali sukelti regos nervo pažeidimus.
• Infekcijos – virusinės ar bakterinės infekcijos gali paveikti nervų sistemą ir sukelti ligas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti regėjimo praradimas, kuris gali būti tiek dalinis, tiek visiškas.
• Regėjimo iškraipymai, pavyzdžiui, dvigubas regėjimas ar matymas šešėlių.
• Skirtingi spalvų suvokimo sutrikimai.
• Galvos skausmai, ypač kai yra susijusių su nervų pažeidimais.
• Šviesos jautrumas, kuris gali sukelti diskomfortą ar skausmą.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant kelis tyrimus. Oftalmologai atlieka regėjimo aštrumo testus, akių dugno tyrimus ir regos nervo tyrimus. Be to, gali būti atliekami MRT (magnetinio rezonanso tomografija) arba KT (kompiuterinė tomografija) tyrimai, kurie padeda įvertinti regos nervo ir jo aplinkinių struktūrų būklę. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti uždegimines ar infekcines ligas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti steroidų terapiją, siekiant sumažinti uždegimą, arba antivirusinius vaistus, jei liga yra infekcinė. Reabilitacija, įskaitant vizualinę terapiją, taip pat gali būti naudinga. Naujausios terapijos galimybės apima biologinę terapiją ir genų terapiją, kurios yra tiriamos kaip potencialūs gydymo būdai. Be to, pacientams, turintiems regos sutrikimų, gali būti rekomenduojamos specialios akinių ar kontaktinių lęšių korekcijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas