Kitos sinovijos ir sausgyslių ligos

Anatomija

Kitos sinovijos ir sausgyslių ligos dažnai paveikia raumenų ir kaulų sistemą, ypač sąnarius, sausgysles ir sinovines membranas. Sinovinės membranos yra plonos audinių sluoksniai, kurie apgaubia sąnarius ir gamina sinovinį skystį, padedantį sumažinti trintį. Sausgyslės jungia raumenis su kaulais, o jų pažeidimai gali turėti reikšmingą poveikį judėjimui ir gyvenimo kokybei. Šios ligos gali paveikti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai pasireiškia rankose, kojose, keliuose ir pečių srityje.

Ligos aprašymas

Kitos sinovijos ir sausgyslių ligos apima įvairias patologijas, kurios gali sukelti uždegimą, skausmą ir funkcijos praradimą. Šios ligos gali būti lėtinės arba ūminės, o jų poveikis gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo ir judėjimo apribojimų. Liga yra svarbi, nes ji gali reikšmingai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, apriboti fizinį aktyvumą ir sukelti psichologinę įtampą.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra uždegiminiai procesai, kuriuos gali sukelti autoimuninės ligos, infekcijos ar medžiagų apykaitos sutrikimai. Be to, mechaniniai sužalojimai, per didelis fizinis krūvis, amžius ir genetiniai veiksniai taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Kartais liga gali pasireikšti be aiškios priežasties, todėl jos diagnozė ir gydymas gali būti sudėtingi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria sausgyslių ir sinovijos ligas dėl natūralaus audinių senėjimo proceso.
• Fizinė veikla – per didelis fizinis krūvis ar netinkama sporto technika gali sukelti sausgyslių pažeidimus.
• Genetika – šeimos istorija su sąnarių ligomis gali didinti riziką.
• Perteklinis svoris – nutukimas gali sukelti papildomą spaudimą sąnariams ir sausgyslėms.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip reumatoidinis artritas, gali paveikti sinovines membranas ir sukelti uždegimą.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti skausmą paveiktoje srityje, patinimą, sustingimą, skausmą judant ir sumažėjusią judesių amplitudę. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, kuris gali trukdyti kasdieninėms veikloms. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sisteminiai simptomai, tokie kaip nuovargis ar karščiavimas.

Diagnostika

Šios ligos diagnozė dažnai prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali naudoti įvairius diagnostikos metodus, tokius kaip rentgeno spinduliai, ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis ir atmesti kitas ligas. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl diagnostika gali skirtis priklausomai nuo simptomų ir paciento istorijos.

Gydymas

Gydymo galimybės gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima priešuždegiminius vaistus, analgetikus, kortikosteroidų injekcijas ar biologinius vaistus, priklausomai nuo ligos sunkumo. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, masažą, akupunktūrą ir mankštos programas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip regeneracinė medicina, pavyzdžiui, kamieninių ląstelių terapija, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai šiai ligai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas