Kitos specifinės artropatijos

Anatomija

Kitos specifinės artropatijos yra grupė ligų, kurios paveikia sąnarius ir su jais susijusias struktūras. Šios ligos dažniausiai pažeidžia sinovinį audinį, kremzles, kaulus ir sausgysles. Pagrindinė anatomijos dalis, kurią veikia ši liga, yra sąnariai, kurie sudaro judėjimo galimybes ir suteikia stabilumą. Pavyzdžiui, kelio, klubo ir rankų sąnariai yra dažniausiai paveikti. Uždegiminiai procesai gali sukelti sąnarių struktūrų pažeidimus, dėl ko gali atsirasti skausmas, patinimas ir judėjimo apribojimai.

Ligos aprašymas

Kitos specifinės artropatijos apima įvairias sąnarių ligas, kurios nėra klasifikuojamos kaip tradicinės reumatoidinės ar osteoartrito formos. Šios ligos gali turėti įvairių simptomų ir skirtingą poveikį pacientams, todėl jų diagnozė ir gydymas gali būti sudėtingi. Svarbu atskirti šias ligas, nes jos gali reikalauti skirtingo požiūrio gydymo srityje. Kitos specifinės artropatijos yra svarbios, nes jos gali turėti ilgalaikį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir gebėjimui atlikti kasdienes veiklas.

Ligos priežastis

Kitos specifinės artropatijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius veiksnius, imuninės sistemos sutrikimus, infekcijas, medžiagų apykaitos sutrikimus ir traumas. Pavyzdžiui, kai kurios ligos gali būti susijusios su autoimuniniais procesais, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius. Taip pat gali būti, kad tam tikri infekciniai agentai, tokie kaip bakterijos ar virusai, sukelia uždegimą sąnariuose. Be to, medžiagų apykaitos sutrikimai, tokie kaip podagra, gali sukelti kristalų nusėdimą sąnariuose, sukeldami skausmą ir uždegimą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai faktoriai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti tam tikromis artropatijomis.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga sąnarių ligomis dėl natūralaus kremzlės nusidėvėjimo ir kitų su amžiumi susijusių pokyčių.
• Lyčių skirtumai – kai kurios ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, dažniau pasitaiko moterims.
• Fizinė veikla – per didelis fizinis krūvis ar traumos gali padidinti riziką susirgti sąnarių ligomis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti sąnarių skausmą, patinimą, sustingimą, judėjimo apribojimus ir paraudimą. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti lengvi simptomai, tokie kaip diskomfortas ir nuovargis, o kiti gali patirti sunkius simptomus, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui.

Diagnostika

Ligos diagnozė paprastai apima išsamią anamnezę, fizinį tyrimą ir įvairius diagnostinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų uždegimo žymenis ar autoantikūnus. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, ultragarsas ar MRT, siekiant įvertinti sąnarių būklę ir pažeidimus. Diagnostika yra svarbi, kad būtų galima nustatyti tikslią ligos formą ir pasirinkti tinkamą gydymą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NSAID), kortikosteroidus, imunosupresantus ir biologinius vaistus, kurie padeda kontroliuoti uždegimą ir skausmą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, užsiėmimus su specialistais, kurie padeda stiprinti raumenis ir gerinti sąnarių judrumą, taip pat gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio kontrolė ir tinkama mityba. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius preparatus, kurie veikia specifinius uždegimo kelius, bei genų terapiją, tačiau šios galimybės dar yra tiriamos ir ne visada prieinamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas