Kitos ūminės išeminės

Anatomija

Kitos ūminės išeminės ligos yra susijusios su kraujo tiekimo sutrikimais, kurie paveikia įvairias žmogaus anatomines struktūras, ypač širdį, smegenis ir periferines kraujagysles. Šios ligos dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių obstrukcijos, dėl ko sumažėja arba visiškai nutrūksta kraujo srautas į tam tikras kūno dalis. Pavyzdžiui, širdies raumens išemija gali sukelti krūtinės anginą, o smegenų išemija gali sukelti insultą. Kraujo tiekimo trūkumas lemia ląstelių deguonies badą, kas gali sukelti jų pažeidimą ir nekrozę.

Ligos aprašymas

Kitos ūminės išeminės ligos apima įvairias būkles, kurios atsiranda dėl staigaus ir reikšmingo kraujo tiekimo sumažėjimo. Tai gali būti susiję su trombų susidarymu, embolija, arba kraujagyslių susiaurėjimu dėl aterosklerozės. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis ar insultas, kurie gali būti mirtini. Be to, šios ligos dažnai reikalauja skubios medicininės intervencijos, kad būtų išvengta ilgalaikio pažeidimo.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitų ūminių išeminių ligų priežastys apima kraujo krešulių susidarymą, emboliją ir aterosklerozę. Kraujo krešuliai gali susidaryti dėl lėtinių ligų, tokių kaip venų trombozė, arba po traumų. Embolija įvyksta, kai kraujo krešulys arba kitas medžiagų dalelės keliauja per kraujotaką ir užkemša kraujagysles. Aterosklerozė, kuriai būdingas cholesterolio plokštelių susidarymas kraujagyslių sienelėse, taip pat gali sukelti kraujagyslių užsikimšimą, dėl ko sumažėja kraujo srautas.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, lemiantys kitų ūminių išeminių ligų vystymąsi, apima:
  • Amžius: vyresni žmonės dažniau susiduria su šia liga.
  • Rūkymas: tabako vartojimas stipriai padidina kraujagyslių ligų riziką.
  • Nutukimas: antsvoris prisideda prie aterosklerozės vystymosi.
  • Diabetas: šis sutrikimas gali pakenkti kraujagyslėms ir padidinti trombų riziką.
  • Padidėjęs cholesterolio kiekis: didelis cholesterolio kiekis kraujyje prisideda prie aterosklerozės.
  • Fizinio aktyvumo stoka: mažas fizinis aktyvumas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti:
  • Krūtinės skausmas ar diskomfortas (širdies išemija).
  • Galvos skausmas, galvos svaigimas ar silpnumas (smegenų išemija).
  • Raumenų silpnumas ar paralyžius (periferinė išemija).
  • Kojų ar rankų skausmas, ypač fizinio krūvio metu.
  • Šaltos galūnės arba jų spalvos pakitimai.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius medicininius tyrimus. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, kurie gali parodyti krešėjimo sutrikimus, taip pat vaizdavimo metodai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurie padeda nustatyti kraujagyslių obstrukciją. Elektrokardiograma (EKG) taip pat gali būti naudojama širdies veiklai stebėti. Be to, gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir surinkti anamnezę, kad nustatytų simptomus ir rizikos veiksnius.

Gydymas

Kitos ūminės išeminės ligos gydomos įvairiomis metodikomis, priklausomai nuo ligos sunkumo ir pobūdžio. Gydymas gali apimti medikamentinę terapiją, tokią kaip antikoaguliantai, trombolikai ir vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį. Taip pat gali būti taikomos invazinės procedūros, tokios kaip angioplastika arba stentavimas. Nemediciniai sprendimai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo atsisakymas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip genų terapija ar regeneracinė medicina, taip pat yra tiriamos ir gali turėti potencialą ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas