Kitos uždegiminės spondilopatijos

Anatomija

Kitos uždegiminės spondilopatijos yra grupė ligų, kurios paveikia stuburą, sąnarius, raumenis ir kitus audinius, susijusius su judėjimo aparatu. Šios ligos dažniausiai pasireiškia uždegiminiais procesais, kurie gali sukelti skausmą ir judėjimo apribojimus. Pagrindiniai anatomijos elementai, kurie yra paveikti, yra stuburo slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai, sąnariai ir raiščiai. Dėl uždegimo gali pasireikšti struktūriniai pokyčiai, tokie kaip kaulų ataugos, kurios gali daryti spaudimą nervams ir sukelti papildomų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Kitos uždegiminės spondilopatijos apima įvairias ligas, tokias kaip ankilozuojantis spondilitas, reaktyvusis artritas ir psoriazinis artritas. Jos pasižymi chronišku uždegimu, kuris gali paveikti ne tik stuburą, bet ir periferinius sąnarius. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti ilgalaikius negalios atvejus, sumažinti gyvenimo kokybę ir sukelti psichologinius iššūkius pacientams. Be to, uždegimas gali paveikti ir kitus organus, pavyzdžiui, akis ir širdį, todėl šių ligų diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.

Ligos priežastis

Kitos uždegiminės spondilopatijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, imuninės sistemos sutrikimais ir aplinkos veiksniais. Genetinis polinkis, ypač HLA-B27 antigeno buvimas, yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių. Be to, infekcijos, traumos ar net stresas gali sukelti ligos vystymąsi. Uždegiminiai procesai, kurie vyksta organizme, gali būti sukeliami netinkamo imuninės sistemos atsako į normalius audinius.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – asmenys, turintys HLA-B27 antigeną, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Amžius – dažniausiai liga prasideda jaunystėje arba ankstyvoje suaugusiųjų amžiaus grupėje.
• Lytys – vyrai dažniau serga uždegiminėmis spondilopatijomis nei moterys.
• Infekcijos – tam tikros infekcijos gali sukelti ligos paūmėjimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nugaros skausmą, kuris dažnai būna ryte ir gerėja judant. Taip pat gali pasireikšti sąnarių skausmas, nuovargis, rytinis sustingimas, raumenų silpnumas ir prastėjanti judesių amplitudė. Kai kuriais atvejais gali atsirasti ir sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas ar svorio kritimas.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, paciento anamneze ir įvairiais tyrimais. Dažnai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegimo žymenis, tokius kaip C-reaktyvusis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Taip pat gali būti naudojami vaizdavimo metodai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, MRT ar CT, siekiant įvertinti stuburo ir sąnarių pokyčius.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NSAID), biologiniai preparatai ir kortikosteroidai. Taip pat rekomenduojama fizioterapija, kuri padeda gerinti judesių amplitudę ir mažinti skausmą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip reguliarios fizinės veiklos praktika, sveika mityba ir streso valdymas. Naujausios terapijos galimybės apima biologinę terapiją, kuri gali būti labai efektyvi gydant uždegimines spondilopatijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas