Kitų ir nepatikslintų biliarinės sistemos dalių piktybiniai navikai

Anatomija

Kitų ir nepatikslintų biliarinės sistemos dalių piktybiniai navikai dažniausiai pažeidžia organus, susijusius su tulžies gamyba ir nutekėjimu, tokius kaip tulžies pūslė, tulžies latakai ir kepenys. Tulžies pūslė yra mažas organas, esantis po kepenimis, kuris kaupia tulžį, reikalingą riebalams virškinti. Tulžies latakai yra vamzdiniai struktūros, per kurias tulžis teka iš kepenų į tulžies pūslę ir toliau į žarnyną. Piktybiniai navikai šiose srityse gali trukdyti normaliam tulžies srautui ir sukelti rimtų virškinimo problemų.

Ligos aprašymas

Kitų ir nepatikslintų biliarinės sistemos dalių piktybiniai navikai apima įvairius navikus, kurie gali atsirasti tulžies pūslėje, latakuose ar kepenyse. Ši liga dažnai yra agresyvi ir gali greitai išplisti į aplinkinius audinius bei organus. Piktybiniai navikai šioje srityje gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip skausmas, gelta ir svorio kritimas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir gali būti mirtina, jei diagnozuojama per vėlai.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra susijusios su genetiniais veiksniais, lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, pavyzdžiui, tulžies pūslės uždegimu, ir eksponavimu kancerogeninėms medžiagoms. Be to, tulžies akmenys ir cholestazė taip pat gali prisidėti prie piktybinių navikų vystymosi. Šie mechanizmai gali sukelti ląstelių mutacijas, kurios galiausiai lemia naviko formavimąsi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga šia liga.
• Rūkymas – tabako vartojimas didina riziką susirgti piktybiniais navikais.
• Nutukimas – antsvoris ir nutukimas gali padidinti tulžies akmenų riziką ir su tuo susijusius navikus.
• Lėtinės ligos – tokios kaip hepatitas ar tulžies pūslės uždegimas, didina riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti skausmas dešiniajame šone, gelta, niežulys, svorio kritimas, apetito praradimas ir nuovargis. Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų diskomforto jausmų ir baigiant sunkiais atvejais, kai pasireiškia stiprus skausmas ir sunki gelta.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant įvairius tyrimus, tokius kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir biopsija. Ultragarsas dažnai yra pirmasis tyrimas, leidžiantis įvertinti tulžies pūslės ir latakų būklę. KT ir MRT suteikia išsamesnę informaciją apie navikus ir jų plitimą, o biopsija padeda patvirtinti diagnozę, analizuojant pažeistus audinius.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos stadijos ir naviko tipo. Paprastai taikomas chirurginis gydymas, kuris gali apimti tulžies pūslės pašalinimą ar naviko rezekciją. Chemoterapija ir radioterapija gali būti naudojamos kaip papildomos gydymo formos, ypač esant pažengusiai ligai. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija, taip pat yra tiriamos kaip galimi gydymo būdai, siekiant pagerinti pacientų prognozes ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas