Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybiniai navikai

Anatomija

Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybiniai navikai dažniausiai pažeidžia seilių liaukas, kurios yra esminiai organai, gaminantys seilę ir dalyvaujantys virškinimo procese. Žmogaus organizme yra trys pagrindinės seilių liaukos grupės: parotidinės, submandibulinės ir sublingvialinės. Šios liaukos yra išsidėsčiusios aplink burną ir gerklę, todėl jų navikai gali sukelti įvairius simptomus, susijusius su maisto vartojimu, kalbėjimu ir bendru gyvenimo kokybės sumažėjimu. Piktybiniai navikai gali išplisti į aplinkinius audinius ir limfmazgius, o tai gali turėti rimtų pasekmių organizmo funkcijoms.

Ligos aprašymas

Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybiniai navikai yra reta, tačiau klastinga liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas piktybinių ląstelių augimas seilių liaukose. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant adenokarcinomą, mucoepidermoidinį karcinomą ir kitas rūšis, kurios gali būti klasifikuojamos pagal jų morfologiją ir biologinį elgesį. Svarbu atkreipti dėmesį į šios ligos ankstyvą diagnozę, nes ji gali greitai progresuoti ir sukelti komplikacijų, tokių kaip metastazės į kitas kūno dalis.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis ir tam tikros virusinės infekcijos gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Pavyzdžiui, tam tikri virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, buvo siejami su seilių liaukų navikais. Taip pat manoma, kad ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pesticidais ar radonu, gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, susijusi su seilių liaukų navikais, gali padidinti riziką susirgti.
• Aplinkos veiksniai – nuolatinis poveikis tam tikroms chemikalams ir radiacijai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Virusinės infekcijos – tam tikri virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, gali būti susiję su piktybinių navikų atsiradimu.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga šia liga.
• Lyčių skirtumai – kai kurios studijos rodo, kad vyrai gali būti labiau linkę susirgti šiais navikais nei moterys.

Simptomai

• Pradžioje liga gali būti besimptomė, tačiau vėliau gali pasireikšti tokie simptomai kaip: patinimas ar masė seilių liaukose, skausmas ar diskomfortas, sunkumai ryjant maistą, sausumas burnoje, keistos skonio pojūčiai, o pažengusiais atvejais gali atsirasti ir veido asimetrija.

Diagnostika

Diagnozuojant kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybinius navikus, naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas fizinis paciento tyrimas, kurio metu gydytojas ieško galimų patinimų ar anomalijų. Tolesni tyrimai gali apimti ultragarsą, kompiuterinę tomografiją (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), siekiant geriau įvertinti naviko dydį ir lokalizaciją. Taip pat gali būti atliekama biopsija, kurios metu paimamos ląstelės iš naviko audinio, kad būtų galima nustatyti, ar tai piktybinis navikas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo, stadijos ir paciento bendros sveikatos būklės. Dažniausiai naudojami gydymo metodai apima chirurginį naviko pašalinimą, radioterapiją ir chemoterapiją. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos naujesnės terapijos galimybės, tokios kaip tikslinė terapija arba imunoterapija, kurios gali padėti sustabdyti naviko augimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Taip pat svarbu, kad gydymo metu pacientai gautų palaikomąją terapiją, įskaitant skausmo valdymą ir psichologinę paramą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas