Kitu jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai
Anatomija
Kitu jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai dažniausiai paveikia audinius, kurie sudaro ir palaiko įvairius organus bei sistemas organizme. Šie navikai gali atsirasti raumenyse, riebaliniame audinyje, fascijoje, kraujagyslėse ir kituose minkštuose audiniuose. Dėl šios priežasties jie gali turėti įtakos bet kuriai kūno daliai, kurioje yra jungiamieji audiniai. Anatominiu požiūriu šie navikai gali būti susiję su struktūromis, tokiomis kaip raumenys, odos sluoksniai, kraujagyslės ir nervai.
Ligos aprašymas
Kitu jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai apima platų navikų spektrą, kurie kyla iš jungiamųjų audinių. Tai gali būti sarcomos, tai yra piktybiniai navikai, kurie išsivysto iš raumenų, riebalų, kraujagyslių ar kitų minkštųjų audinių. Šie navikai gali būti agresyvūs, greitai augti ir metastazuoti, todėl jiems reikalingas ankstyvas diagnozavimas ir gydymas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui.
Ligos priežastis
Pagrindinės kita jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybinių navikų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis ir tam tikros ligos gali prisidėti prie jų atsiradimo. Pavyzdžiui, tam tikri genų pokyčiai gali padidinti riziką susirgti sarcomomis. Be to, ilgalaikis poveikis radiacijai arba tam tikrų cheminių medžiagų poveikis gali sukelti mutacijas, kurios veda prie piktybinių navikų vystymosi.
Rizikos faktoriai
- Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, susijusi su piktybiniais navikais, gali padidinti riziką.
- Aplinkos veiksniai – ilgas poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms ar radiacijai gali sukelti navikų vystymąsi.
- Tam tikros ligos – ligos, tokios kaip Li-Fraumeni sindromas, gali padidinti riziką susirgti šiais navikais.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą paveiktoje srityje, patinimą, odos pokyčius, nuovargį ir svorio kritimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip nedidelis diskomfortas, iki sunkių, tokių kaip stiprus skausmas ir funkciniai sutrikimai.
Diagnostika
Diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės surinkimo. Toliau gali būti atlikti vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso, kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT). Galiausiai, norint patvirtinti diagnozę, dažnai atliekama biopsija, kurios metu paimamas audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu.
Gydymas
Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Įprasti gydymo metodai apima chirurgiją, chemoterapiją ir radioterapiją. Naujausios terapijos galimybės gali apimti imunoterapiją ar taikines terapijas, kurios orientuojasi į specifinius molekulinius taikinius naviko ląstelėse. Taip pat gali būti svarstomos papildomos galimybės, tokios kaip klinikiniai tyrimai, siekiant išbandyti naujus gydymo metodus.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas