Kitų organų tuberkuliozė

Ligos aprašymas

Tai lėtinė bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti plaučius, bet galinti pakenkti bet kurį iš organų: akis, ausis, lytinius ir šlapimo takus, limfinius mazgus, žarnyno, odą, antinksčius, kaulus su sąnariais, stemplę ir kitus.

Sukėlėjas

Tuberkuliozę sukelia bakterijos Mycobacterium tuberculosis, rečiau Mycobacterium bovis ir Mycobacterium africanum. Jos yra labai atsparios, išlieka ilgai ir įvairiomis sąlygomis, nebijo šalčio. Skystuose skrepliuose tuberkuliozės bakterijos gali išgyventi ir sukelti ligą apie pusmetį, užkrėstuose minkštuose daiktuose, vandenyje, ant sienų būna kelis mėnesius. Jos žūsta veikiant tiesioginiais saulės spinduliais, sausu karščiu, virinant.

Paplitimas

Kasmet aktyvia tuberkulioze suserga daugiau nei 8 milijonai žmonių ir miršta apie 2 milijonus. Infekcijos šaltinis – atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus, kurio skrepliuose randama tuberkuliozės mikobakterijų. Užkratas dažniausiai perduodamas oro lašeliniu būdu, taip pat galimas alimentinis užsikrėtimo būdas. Į aplinką mikobakterijos patenka kosint, čiaudint, juokiantis. Valgant sergančių gyvulių nepasterizuotą pieną ar jo produktus, nevirtą mėsą, pirmiausia pažeidžiamas žarnynas ar tonzilės. Veiksniai didinantys riziką susirgti tuberkulioze: bloga nuotaika, nepatenkinamos socialinės ir darbo sąlygos, teigiami Mantu mėginiai, ŽIV infekcija ir AIDS, vartojami kortikosteroidai, imunosupresinis gydymas, rūkymas, diabetas, plaučių ligos kaip plaučių uždegimas.

Simptomai

Tuberkulioze sergantys asmenys retai išsako skundus. Būdingi bendri ligos simptomai: silpnumas, nedarbingumas, sutrikęs miegas, svorio kritimas, subfebrili temperatūra, prakaitavimas, ypač naktimis. Susirgus antinksčių tuberkulioze vargina silpnumas, labai didelis nuovargis, viduriavimas, krenta svoris ir kraujospūdis. Odos mikobakterijų infekciją leidžia įtarti atsiradusios rausvos dėmės, pleiskanojimai, žaizdelės, kurioms pratrūkus teka skystis. Tuberkuliozė gali pasireikšti išplitusiu limfinių mazgų padidėjimu. Lytinių organų tuberkuliozę dažniausiai sukelia iš šlapimtakių patekusios mikobakterijos. Vyrams paprastai būna sėklidžių prielipo, rečiau sėklidžių ir priešinės liaukos, o moterims – kiaušintakių ir gimdos gleivinės, rečiau kiaušidžių tuberkuliozė. Dėl šios ligos abiems lytims užanka lytines ląsteles transportuojantys latakai ir tokie asmenys tampa nevaisingi. 

Diagnostika

Tuberkuliozė diagnozuojama atlikus bakteriologinius tyrimus, kurių tikslas nustatyti ligos sukėlėją. Šiuo metu naudojami greiti aparatiniai tyrimai kaip BACTEC 460 TB, fluorescencinis MG II 960 ir molekuliniai genetiniai tyrimai mikobakterijoms nustatyti. Tuberkuliozės diagnostikai, ypač vaikų, naudojamas tuberkulino (Mantu) mėginys. Ūmią infekciją rodo pakitimai kraujyje: padidėjęs leukocitų, eozinofilų skaičius, sumažėjęs limfocitų skaičius, nedaug padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.

Gydymas

Skiriamas ilgalaikis nuo 6 (jei sukėlėjas jautrus vaistams) iki 24 mėn. (jei yra dauginis atsparumas preparatams) trukmės gydymas. Pirmos eilės vaistai nuo turberkuliozės yra izoniazidas, pirazinamidas, rifampicinas, streptomicinas ir etambutolis. Antros eilės – tiamidų ir chinolonų grupės preparatai. Rezerviniams vaistams priklauso makrolidai, klofaziminas, rifabutinas, ampicilinas ar amoksicilinas su klavulano rūgštimi.

Profilaktika

Svarbiausia anksti išaiškinti sergančiuosius ir juos aktyviai gydyti. Būtina dezinfekuoti patalpas, ligonio aplinkos daiktus, spjaudykles, mokytis ligonį ir jo artimuosius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas