Kitų vietų venų varikozė

Anatomija

Kitų vietų venų varikozė yra liga, susijusi su venų sistema, kuri yra atsakinga už kraujo grąžinimą iš kūno audinių atgal į širdį. Venų varikozė dažniausiai pasireiškia apatinių galūnių venose, tačiau ji gali paveikti ir kitas kūno vietas, tokias kaip mažoji dubens sritis, stemplė ar net išangė. Paveiktos venos išsiplečia, praranda elastingumą ir gali tapti matomos ant odos paviršiaus. Ši būklė gali sukelti kraujo tėkmės sutrikimus, dėl ko atsiranda įvairių komplikacijų, tokių kaip tromboflebitas ar kraujavimas.

Ligos aprašymas

Kitų vietų venų varikozė yra lėtinė liga, kuri pasižymi venų išsiplėtimu ir deformacija. Ši liga gali sukelti ne tik estetinį diskomfortą, bet ir fizinį skausmą bei kitus simptomus. Dėl sutrikusios kraujo tėkmės gali atsirasti odos pokyčių, pavyzdžiui, pigmentacija ar trofinės opos. Venų varikozė yra svarbi sveikatos problema, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų ir paveikti paciento gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitų vietų venų varikozės priežastys gali būti susijusios su venų vožtuvų nesugebėjimu užtikrinti tinkamą kraujo tėkmę. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl genetinių veiksnių, hormoninių pokyčių, ilgalaikio sėdimo gyvenimo būdo, nutukimo ar traumų. Kiti mechanizmai, galintys prisidėti prie venų varikozės vystymosi, yra venų sienelių silpnumas ir padidėjęs venų slėgis, kuris gali būti sukeltas nėštumo metu ar ilgalaikio stovėjimo darbe.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija venų varikozės atvejų gali padidinti riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su venų varikozės problema.
• Nėštumas – hormoniniai pokyčiai ir padidėjęs pilvo slėgis gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Antsvoris – papildomos kūno masės apkrova venoms gali sukelti jų išsiplėtimą.
• Fizinis aktyvumas – sėdimas ar stovimas darbas didina venų varikozės riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai venų varikozės simptomai gali apimti skausmą, sunkumo jausmą kojose, patinimą, niežėjimą ar deginimą paveiktose vietose. Šie simptomai gali būti lengvi, tačiau su laiku jie gali stiprėti, ypač po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo. Sunkiomis ligos formomis gali pasireikšti trofinės opos, odos pigmentacijos pokyčiai ar net kraujavimas iš varikozinių venų.

Diagnostika

Kitų vietų venų varikozės diagnozė paprastai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio apžiūros. Gydytojas gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kuris padeda įvertinti venų būklę, nustatyti kraujo tėkmės sutrikimus ir identifikuoti varikozines venas. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip flebografija ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant išsamiau įvertinti venų struktūrą.

Gydymas

Kitų vietų venų varikozės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pakeitimus, tokius kaip svorio metimas, fizinis aktyvumas ir kompresinės kojinės naudojimas, kurios padeda sumažinti venų slėgį. Medicininiai gydymo metodai gali apimti vaistų vartojimą, skleroterapiją, lazerinę terapiją ar chirurginę intervenciją, priklausomai nuo ligos sunkumo. Naujoviškos terapijos galimybės, pavyzdžiui, endovaskulinė lazerinė terapija, pastaruoju metu tapo vis populiaresnės dėl jų minimaliai invazinio pobūdžio ir greito atsigavimo laikotarpio.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas