Konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį

Anatomija

Konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį glaudžiai susijęs su žmogaus nervų sistema, kepenimis, širdimi ir virškinimo sistema. Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, sukeldamas pokyčius, kurie gali paveikti asmens elgesį, nuotaiką ir pažinimą. Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už alkoholio metabolizmą, todėl ilgalaikis ir per didelis vartojimas gali sukelti kepenų pažeidimus, tokius kaip cirozė ar hepatitas. Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat gali būti paveikta, nes alkoholis gali sukelti hipertenziją ir širdies ritmo sutrikimus.

Ligos aprašymas

Sutrikimas vartojant alkoholį apima psichologinius ir fizinius simptomus, kurie kyla dėl pernelyg didelio alkoholio vartojimo. Ši liga gali pasireikšti kaip priklausomybė, kurią lydi potraukis alkoholiui, tolerancijos didėjimas ir abstinencijos simptomai. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali turėti rimtų pasekmių tiek asmens sveikatai, tiek socialinei ir ekonominei padėčiai. Dėl alkoholio vartojimo gali kilti konfliktai su šeima, draugais ir darbdaviais, taip pat gali padidėti rizika susirgti kitomis ligomis.

Ligos priežastis

Pagrindinės sutrikimo vartojant alkoholį priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologiniu požiūriu, genetiniai veiksniai gali didinti asmens polinkį į priklausomybę. Psichologinės problemos, tokios kaip depresija ar nerimas, gali paskatinti asmenį vartoti alkoholį kaip savęs gydymo būdą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip aplinka, kurioje žmogus gyvena, ir socialinė parama, taip pat gali turėti įtakos alkoholio vartojimo elgsenai. Rizikos faktoriai, tokie kaip ankstesni priklausomybės atvejai šeimoje, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – asmenys, turintys šeimos narių, kurie sirgo alkoholizmu, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Psichikos sveikatos sutrikimai – žmonės, turintys depresiją, nerimą ar kitus psichologinius sutrikimus, dažnai vartoja alkoholį kaip savęs gydymo priemonę.
• Socialinė aplinka – draugų ir šeimos narių požiūris į alkoholį gali turėti įtakos asmens vartojimo įpročiams.
• Amžius – jauni žmonės, ypač paaugliai, dažnai yra labiau linkę vartoti alkoholį, siekdami socialinio pripažinimo.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti padidėjusį potraukį alkoholiui, nuotaikų svyravimus ir socialinę izoliaciją.
• Vidutiniai simptomai gali būti abstinencijos požymiai, tokie kaip prakaitavimas, drebulys, nerimas ir nemiga.
• Sunki liga gali pasireikšti sunkiu alkoholio sindromu, kuris gali sukelti haliucinacijas, delyrą ir net mirtį be tinkamo gydymo.

Diagnostika

Sutrikimo vartojant alkoholį diagnozė remiasi medicininiu įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į paciento istoriją, simptomus ir elgesio pokyčius. Gydytojai gali naudoti įvairius klausimynus, tokius kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) arba CAGE, siekdami įvertinti alkoholio vartojimo lygį ir priklausomybės laipsnį. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, skirti įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti galimus fizinius pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti vaistus, tokius kaip disulfiras, naltreksonas ir akamprozatas, kurie padeda sumažinti potraukį alkoholiui ar sukelia nemalonius simptomus, vartojant alkoholį. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), taip pat yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams keisti savo mąstymą ir elgesį. Be to, grupinės terapijos, pavyzdžiui, „Anoniminių alkoholikų“ grupės, gali suteikti socialinę paramą ir padėti asmenims atsigauti. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima neurologines intervencijas, tokias kaip smegenų stimuliacija, kurios gali būti perspektyvios ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas