Kontaktas su sergančiaisiais pasiutlige ir jos poveikis

Anatomija

Pasiutligė yra virusinė liga, kuri veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Pasiutligės virusas, priklausantis Rhabdoviridae šeimai, patenka į organizmą per įkandimus arba pažeistą odą. Pirmiausia virusas daugėja raumenyse ir nervų audiniuose, o vėliau, per nervų takus, pasiekia smegenis, kur sukelia uždegimą ir progresuojančią neurologinę disfunkciją. Dėl to gali kilti rimtų komplikacijų, tokių kaip paralyžius, koma ir galutinis mirtinas rezultatas.

Ligos aprašymas

Pasiutligė yra ūminė virusinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia gyvūnams, tačiau gali užkrėsti ir žmones. Ši liga yra ypač pavojinga, nes, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba, ji beveik visada baigiasi mirtimi. Pasiutligė yra svarbi dėl savo didelės mirtingumo rizikos ir socialinių bei ekonominių padarinių, ypač šalyse, kuriose vakcinacija nuo pasiutligės nėra plačiai prieinama.

Ligos priežastis

Pasiutligės priežastis yra pasiutligės virusas, kuris dažniausiai perduodamas per užkrėstų gyvūnų seiles. Dažniausi nešėjai yra šunys, tačiau taip pat gali būti užkrėsti katės, voverės, lūšys ir kt. Virusas gali patekti į organizmą per įkandimus, įbrėžimus ar gleivinės pažeidimus. Pagrindiniai rizikos veiksniai apima kontaktą su laukiniais gyvūnais, nepakankamą vakcinaciją ir gyvenimą regionuose, kur pasiutligė yra paplitusi.

Rizikos faktoriai

• Kontaktas su laukiniais gyvūnais – asmenys, kurie dirba su gyvūnais arba gyvena tose vietovėse, kur pasiutligė yra paplitusi, turi didesnę riziką užsikrėsti.
• Nevakcinuoti šunys – šunys, kurie nėra vakcinuoti nuo pasiutligės, gali tapti viruso nešėjais ir užkrėsti žmones.
• Pažeista oda – bet koks odos pažeidimas, per kurį virusas gali patekti į organizmą, padidina užsikrėtimo riziką.

Simptomai

• Pirmieji pasiutligės simptomai gali būti nespecifiniai, tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas ir nuovargis. Vėliau gali pasireikšti nerimas, dirglumas, raumenų spazmai, rijimo sunkumai ir, galiausiai, koma. Sunki ligos forma gali sukelti paralyžių ir mirtį, jei nebus suteikta medicininė pagalba.

Diagnostika

Pasiutligės diagnozė yra sudėtinga ir dažnai remiasi klinikiniais simptomais, istorija ir laboratoriniais tyrimais. Dažnai atliekami serologiniai tyrimai, siekiant nustatyti antikūnus prieš pasiutligės virusą, o galutinė diagnozė gali būti patvirtinta atliekant virusologinius tyrimus, tokius kaip viruso izoliacija iš paciento audinių.

Gydymas

Pasiutligės gydymas yra labai ribotas, nes liga dažnai progresuoja greitai. Pagrindinė gydymo strategija yra profilaktika, t.y., vakcinacija po kontakto su užkrėstu gyvūnu. Jei asmuo jau pasiutligės simptomus, gydymas dažniausiai būna simptominis ir palaikomasis, tačiau sėkmės tikimybė yra labai maža. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvas gydymas gali pagerinti išgyvenamumą, tačiau tai vis dar yra eksperimentinė sritis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas