Kontaktas su sergančiaisiais žmogaus imunodeficito virusu [ŽIV] ir jo poveikis

Anatomija

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) paveikia žmogaus imuninę sistemą, ypač CD4 ląsteles, kurios yra esminės organizmo gynybai nuo infekcijų. Pagrindinė anatomijos dalis, susijusi su ŽIV, yra limfinė sistema, kurioje aktyviai vyksta imuninės reakcijos. CD4 ląstelės, taip pat žinomos kaip T pagalbinės ląstelės, yra daugiausia randamos limfmazgiuose, blužnyje ir kraujyje. Palaipsniui naikinant šias ląsteles, ŽIV silpnina imuninę sistemą, leidžiant kitiems patogenams, tokiems kaip bakterijos, virusai ir grybeliai, lengviau užkrėsti organizmą.

Ligos aprašymas

ŽIV yra virusas, kuris sukelia imunodeficito sindromą (AIDS), kuris yra galutinė infekcijos stadija. ŽIV infekcija gali trukti daugelį metų, per kuriuos virusas palaipsniui silpnina imuninę sistemą. Liga yra svarbi, nes ji ne tik sukelia sunkių sveikatos problemų, bet ir gali būti perduodama seksualiniu, kraujo ar motinos pieno būdu. Dėl to ŽIV/AIDS yra pasaulinė epidemija, reikalaujanti nuolatinės medicininės pagalbos ir prevencijos priemonių.

Ligos priežastis

Pagrindinė ŽIV priežastis yra kontaktas su užkrėstais asmenimis. Virusas perduodamas per kūno skysčius, tokius kaip kraujas, sperma, makšties skysčiai ir motinos pienas. Rizikos veiksniai apima nesaugius lytinius santykius, dalijimąsi adatomis ir kraujo perpylimus su užkrėstu krauju. Taip pat svarbu paminėti, kad ŽIV gali būti perduodamas iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.

Rizikos faktoriai

• Neapsaugoti lytiniai santykiai – tai pagrindinė ŽIV plitimo priežastis, ypač tarp asmenų, turinčių daug partnerių.
• Dalinimasis adatomis – tai dažna problema tarp intraveninių narkotikų vartotojų, kurie dalijasi užkrėstomis adatomis.
• Kraujodaros ir medicinos paslaugos, kurios naudoja nesterilius įrankius – tai gali padidinti užsikrėtimo riziką.

Simptomai

• ŽIV simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos etapo. Ankstyvoje stadijoje simptomai gali būti lengvi, pavyzdžiui, gripui panašūs simptomai, karščiavimas, raumenų skausmas ir limfmazgių patinimas. Vėliau, kai imuninė sistema silpnėja, gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, svorio kritimas, pasikartojančios infekcijos ir tam tikros vėžio formos.

Diagnostika

ŽIV diagnozuojama naudojant kelis metodus, įskaitant kraujo tyrimus, kurie nustato antikūnus prieš virusą arba patį virusą. Pagrindiniai tyrimai yra ELISA testas, kuris nustato antikūnus, ir PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testas, kuris nustato viruso DNR. Diagnostika yra svarbi, nes ankstyvas ŽIV nustatymas leidžia pradėti gydymą ir sumažinti viruso plitimą.

Gydymas

ŽIV gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda kontroliuoti viruso dauginimąsi organizme. Ši terapija gali sumažinti viruso kiekį iki tokio lygio, kad jis tampa neperduodamas. Be to, gydymas gali apimti profilaktines priemones, kad būtų išvengta kitų infekcijų. Nors ŽIV šiuo metu negalima išgydyti, tinkamai gydant, žmonės gali gyventi ilgai ir sveikai. Naujoviškos terapijos, tokios kaip ilgalaikiai injekciniai vaistai ir vakcinų tyrimai, yra aktyviai tiriamos, siekiant pagerinti gydymo galimybes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas