Kosulys

Anatomija

Kosulys yra refleksinis veiksmas, kuris padeda organizmui išvalyti kvėpavimo takus nuo dirgiklių, gleivių ir kitų pašalinių medžiagų. Jis susijęs su kvėpavimo sistema, kurioje dalyvauja plaučiai, bronchai, trachėja ir gerklos. Kosulio metu, raumenys, įskaitant diafragmą ir tarpšonkaulinius raumenis, susitraukia, sukeldami oro srautą, kuris išstumia orą iš plaučių. Šis procesas gali būti skausmingas ir sukelti diskomfortą, ypač jei jis tęsiasi ilgą laiką.

Ligos aprašymas

Kosulys gali būti laikomas simptomu, o ne savarankiška liga. Jis gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant infekcijas, alergijas, dirgiklius ar lėtines ligas. Kosulys gali būti ūmus, trunkantis kelias dienas ar savaites, arba lėtinis, trunkantis ilgiau nei 8 savaites. Ši liga yra svarbi, nes ji gali būti ženklas, kad organizme vyksta patologiniai procesai, reikalaujantys medicininės priežiūros. Be to, ilgalaikis kosulys gali turėti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei ir kasdienei veiklai.

Ligos priežastis

Kosulio priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausios priežastys apima virusines ar bakterines infekcijas, tokias kaip peršalimas ar gripas. Alergijos, pavyzdžiui, į dulkes, žiedadulkes ar gyvūnų plaukus, taip pat gali sukelti kosulį. Kitos priežastys gali būti rūkymas, oro tarša, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) arba lėtinės plaučių ligos, tokios kaip astma ar lėtinis bronchitas. Šios priežastys gali sukelti uždegimą kvėpavimo takuose, dirginti nervus ir sukelti kosulį.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – tabako dūmai dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti lėtinius kosulius.
• Alergijos – žmonės, turintys alergijų, dažnai kenčia nuo kosulio, ypač sezoninių alergijų metu.
• Infekcijos – dažnos kvėpavimo takų infekcijos gali padidinti kosulio riziką.
• Oro tarša – teršalai ore gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti kosulį.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria lėtesnį kvėpavimo takų funkcijos sumažėjimą, kas gali paskatinti kosulį.

Simptomai

• Pagrindiniai kosulio simptomai gali apimti sausą ar šlapią kosulį, skausmą krūtinėje, gerklės sudirginimą, sunkumą kvėpuojant arba skreplių išsiskyrimą. Kosulys gali būti lengvas ir trumpalaikis, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti stiprus, sukelti nuovargį, miego sutrikimus ir netgi skausmą, ypač jei jis tęsiasi ilgą laiką.

Diagnostika

Kosulio diagnostika dažnai prasideda nuo detalios anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali klausti apie simptomus, jų trukmę, galimas priežastis ir gyvenimo būdo faktorius. Papildomi tyrimai gali apimti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, plaučių funkcijos testus, alergijos testus ar kraujo tyrimus. Kartais gali prireikti bronchoskopijos, kad būtų galima tiesiogiai apžiūrėti kvėpavimo takus.

Gydymas

Kosulio gydymas priklauso nuo jo priežasties. Ūminiam kosuliui, dažnai sukeliamam virusinių infekcijų, gali būti rekomenduojama vartoti vaistus nuo peršalimo, tokius kaip dekongestantai ar antihistamininiai vaistai. Lėtiniam kosuliui gali prireikti specifinės terapijos, priklausomai nuo pagrindinės priežasties, pavyzdžiui, astmos gydymo ar rūkymo nutraukimo programų. Taip pat galima taikyti nemedicininius sprendimus, tokius kaip garų inhaliacijos, medaus vartojimas ar šiltos arbatos gėrimas, siekiant palengvinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus, kurie padeda valdyti lėtines kvėpavimo takų ligas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas