Kraujagyslinė demencija

Anatomija

Kraujagyslinė demencija yra neurologinė liga, susijusi su smegenų kraujagyslių pažeidimais, kurie trukdo normaliai kraujo apytakai. Ši liga paveikia smegenų struktūras, ypač baltąją ir pilkąją medžiagą, kurios yra atsakingos už pažinimo funkcijas. Dėl sumažėjusios kraujo apytakos gali atsirasti smegenų ląstelių žūtis, o tai paveikia pažinimo gebėjimus, atmintį ir kitas kognityvines funkcijas. Smegenų kraujagyslių pažeidimai gali būti įvairių formų, įskaitant insultus, išemiją ir mikroangiopatiją, todėl kraujagyslinė demencija gali pasireikšti skirtingais būdais, priklausomai nuo pažeidimo lokalizacijos ir pobūdžio.

Ligos aprašymas

Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnumą demencijos forma po Alzheimerio ligos. Ji atsiranda, kai smegenų kraujotaka yra sutrikusi, o tai gali sukelti neužtikrintą kraujo tiekimą smegenų audiniams. Ši liga gali pasireikšti po ūminių įvykių, tokių kaip insultas, arba gali būti lėtinė, progresuojanti būklė, susijusi su nuolatiniu kraujagyslių pažeidimu. Kraujagyslinė demencija yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti asmens gyvenimo kokybę, sukelti ne tik pažinimo sutrikimus, bet ir emocinius bei elgesio pokyčius.

Ligos priežastis

Pagrindinės kraujagyslinės demencijos priežastys yra susijusios su kraujotakos sutrikimais smegenyse. Tai gali būti dėl insulto, smegenų išemijos, hipertenzijos, diabeto, aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų. Pavyzdžiui, insultas gali sukelti staigų smegenų audinio pažeidimą, o lėtinis kraujotakos sutrikimas gali sukelti mikroinsultus, kurie ilgainiui sukels demenciją. Taip pat, genetiniai veiksniai gali turėti įtakos ligos išsivystymui.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti kraujagysline demencija.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – tokios ligos kaip hipertenzija, diabetas ir aterosklerozė didina riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas yra susijęs su padidėjusia kraujagyslių ligų rizika.
• Fizinis neveiklumas – mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, todėl didėja demencijos rizika.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos išsivystymui.

Simptomai

• Pagrindiniai kraujagyslinės demencijos simptomai apima atminties sutrikimus, sunkumus sprendžiant problemas, orientacijos praradimą, nuotaikos svyravimus ir elgesio pokyčius. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip nedideli atminties praradimai ar sunkumai planuojant kasdienes veiklas. Sunkesniais atvejais pacientai gali patirti didelį dezorientaciją, sunkumus bendraujant ir netgi agresyvų elgesį.

Diagnostika

Kraujagyslinės demencijos diagnostika apima išsamią medicininę istoriją, neurologinį tyrimą ir įvairius vaizdavimo metodus, tokius kaip magnetinė rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT). Šie tyrimai leidžia įvertinti smegenų pažeidimus, kraujotakos sutrikimus ir kitus pokyčius. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas demencijos priežastis.

Gydymas

Kraujagyslinės demencijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai metodai gali apimti vaistus, kurie gerina smegenų kraujotaką, tokius kaip antikoaguliantai ar antitrombocitiniai vaistai. Taip pat gali būti skiriami vaistai, skirti pažinimo funkcijoms gerinti, tačiau jų efektyvumas gali būti ribotas. Nemedicininiai gydymo metodai apima kognityvinę terapiją, fizinę reabilitaciją ir socialinę paramą, siekiant padėti pacientams prisitaikyti ir gerinti gyvenimo kokybę. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip neuroprotekcija ir regeneracinės terapijos, yra aktyviai tiriami, tačiau jie dar nėra plačiai taikomi klinikinėje praktikoje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas