Kraujavimas

Anatomija

Kraujavimas yra procesas, kurio metu kraujas netenka savo vietos organizme, dažniausiai per pažeistus kraujagysles. Tai gali paveikti įvairius organus ir sistemas, priklausomai nuo kraujavimo vietos ir tipo. Pavyzdžiui, vidaus organų kraujavimas gali paveikti kepenis, skrandį ar plaučius, sukeldamas rimtų komplikacijų. Kraujagyslių sistema, apimanti arterijas, venas ir kapiliarus, yra tiesiogiai susijusi su kraujavimo procesu, nes bet koks jų pažeidimas gali sukelti kraujo netekimą. Be to, kraujo krešėjimo sistema, kuri apima trombocitus ir krešėjimo faktorius, vaidina svarbų vaidmenį stabdant kraujavimą.

Ligos aprašymas

Kraujavimas nėra liga savaime, tačiau tai yra simptomas arba komplikacija, susijusi su įvairiomis medicininėmis būklėmis. Jis gali būti klasifikuojamas kaip išorinis arba vidinis, priklausomai nuo to, ar kraujas patenka į išorę, ar lieka organizme. Kraujavimas gali būti lengvas, pavyzdžiui, įpjovus odą, arba sunkus, pavyzdžiui, dėl traumų ar vidaus organų pažeidimų. Ši būklė yra svarbi, nes ji gali sukelti anemiją, šoką ir net mirtį, jei nebus tinkamai gydoma. Todėl kraujavimas reikalauja greitos diagnozės ir gydymo, kad būtų išvengta rimtų pasekmių.

Ligos priežastis

Kraujavimo priežastys gali būti įvairios. Jos gali apimti traumų, chirurginių procedūrų, kraujagyslių ligų, tokių kaip aneurizmos arba varikozinės venos, bei tam tikras ligas, pavyzdžiui, hemofiliją ar trombocitopeniją. Taip pat kraujavimą gali sukelti virškinimo trakto ligos, tokios kaip opos arba navikai. Kai kuriais atvejais, kraujavimas gali būti susijęs su vaistų vartojimu, pavyzdžiui, antikoaguliantų, kurie slopina kraujo krešėjimą. Rizikos faktoriai, tokie kaip amžius, lytis, genetinė predispozicija ir gyvenimo būdas, taip pat gali turėti įtakos kraujavimo tikimybei.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria kraujavimą dėl silpnėjančių kraujagyslių ir sutrikusios krešėjimo sistemos.
• Genetiniai veiksniai – tam tikros paveldimos ligos, tokios kaip hemofilija, gali didinti kraujavimo riziką.
• Vaistų vartojimas – antikoaguliantai ir kai kurie kiti vaistai gali padidinti kraujavimo tikimybę.
• Traumos – fizinė trauma, ypač sporto ar avarijų metu, gali sukelti rimtų kraujavimų.

Simptomai

• Pagrindiniai kraujavimo simptomai gali apimti: odos ar gleivinės mėlynes, kraujavimą iš nosies, kraujavimą iš žarnyno (pavyzdžiui, juodas išmatas) ir gausų kraujavimą iš žaizdų. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti šoko simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, greitas širdies plakimas ir sąmonės netekimas.

Diagnostika

Kraujavimo diagnozė apima anamnezės surinkimą ir fizinį ištyrimą. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų kraujo krešėjimo gebėjimus, hemoglobino kiekį ir kitus parametrus. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant nustatyti kraujavimo šaltinį, ypač jei įtariamas vidinis kraujavimas.

Gydymas

Kraujavimo gydymas priklauso nuo jo sunkumo ir priežasties. Lengvi kraujavimai gali būti gydomi konservatyviai, pavyzdžiui, uždengiant žaizdą ir naudojant šaltus kompresus. Sunkesni kraujavimai gali reikalauti medicininės intervencijos, tokios kaip kraujo perpylimas, chirurgija ar vaistų skyrimas, kad būtų sustabdytas kraujavimas. Naujausios terapijos galimybės apima hemostatinius agentus, kurie gali padėti greičiau sustabdyti kraujavimą, ir genų terapiją, skirta paveldimoms kraujo krešėjimo ligoms gydyti. Taip pat svarbu gydyti pagrindinę ligą, kuri gali sukelti kraujavimą, kad būtų užtikrinta ilgalaikė pacientų sveikata.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas