Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas
Anatomija
Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas, yra susijęs su virškinimo sistemos anatomija, kuriai priklauso skrandis, plonoji ir storosios žarnos. Šie organai atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip maisto virškinimas, maistinių medžiagų įsisavinimas ir atliekų šalinimas. Kraujavimas gali pasireikšti bet kuriame šių organų etape, o jo šaltinis gali būti įvairios struktūros, įskaitant gleivinę, kraujagysles ir netgi aplinkines struktūras. Ši liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip anemija arba šokas, todėl svarbu atidžiai stebėti simptomus ir laiku reaguoti.
Ligos aprašymas
Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas, yra būklė, kai kraujas išsiskiria iš virškinimo trakto, tačiau jo šaltinis nėra aiškiai nustatytas. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo ir trukmės. Kraujavimas gali būti matomas akivaizdžiai, pavyzdžiui, juodame arba raudoname išmatose, arba jis gali būti paslėptas, sukeldamas simptomus, tokius kaip silpnumas ir nuovargis. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, reikalaujančių skubios medicininės intervencijos.
Ligos priežastis
Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno gali būti sukeltas įvairių priežasčių. Dažniausios priežastys apima pepsinę opą, divertikulitą, hemoraginį kolitą, kraujagyslių anomalijas ir navikus. Be to, vartojant tam tikrus vaistus, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), gali padidėti rizika susirgti. Stresas ir alkoholis taip pat gali prisidėti prie gleivinės pažeidimų, sukeldami kraujavimą.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresni žmonės dažniau susiduria su virškinimo trakto ligomis.
- Alkoholio vartojimas: didelis alkoholio kiekis gali sukelti gleivinės pažeidimus.
- Vaistai: NVNU ir kai kurie kiti vaistai gali padidinti kraujavimo riziką.
- Chroniškos ligos: tokios kaip kepenų liga ar kraujagyslių ligos gali prisidėti prie kraujavimo.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali būti juodos arba raudonos išmatos, vėmimas krauju, pilvo skausmas, silpnumas, galvos svaigimas ir nuovargis. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip nedidelis diskomfortas, iki sunkių, tokių kaip intensyvus skausmas ir šokas.
Diagnostika
Šiai ligai diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai ir procedūros. Vienas iš pagrindinių metodų yra endoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti skrandį ir žarnyną. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti hemoglobino lygį ir anemijos buvimą, taip pat vaizdo tyrimai, tokie kaip rentgeno arba kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti organų būklę ir galimus kraujavimo šaltinius.
Gydymas
Kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir sunkumo. Lengvais atvejais gali būti taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant dietos pakeitimus ir vaistus, kurie mažina skrandžio rūgštingumą. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų sustabdytas kraujavimas arba pašalintos pažeistos dalys. Naujausios terapijos galimybės apima endoskopinius gydymo metodus, tokius kaip koaguliacija, siekiant uždaryti kraujavimo šaltinius. Be to, gali būti taikomi vaistai, kurie skatina gleivinės gijimą ir mažina uždegimą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas