Krono (Crohn) liga, nepatikslinta
Anatomija
Krono liga, dar žinoma kaip Crohn liga, yra lėtinis uždegiminis procesas, kuris gali paveikti bet kurią virškinamojo trakto dalį, tačiau dažniausiai pasireiškia plonojoje žarnoje ir storosios žarnos pradžioje. Liga gali sukelti uždegimą, kuris apima visus žarnyno sienos sluoksnius, todėl gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip žarnų susiaurėjimas, fistulės ar abscesai. Dėl šio uždegimo gali sutrikti maisto medžiagų įsisavinimas, o tai gali turėti rimtų pasekmių organizmui, įskaitant svorio kritimą ir vitamino trūkumus.
Ligos aprašymas
Krono liga yra lėtinis uždegiminis susirgimas, kuris gali turėti įvairių simptomų ir pasireikšti skirtingais etapais. Liga gali sukelti skausmą, diskomfortą ir kitus virškinimo sutrikimus. Ji yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas žarnyno ląsteles, sukeldama uždegimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai pabloginti paciento gyvenimo kokybę, sukelti rimtų sveikatos problemų ir reikalauti ilgalaikio gydymo.
Ligos priežastis
Krono ligos tikslios priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra daugelio veiksnių rezultatas. Galimos priežastys apima genetinius veiksnius, kurie gali didinti riziką susirgti, bei aplinkos veiksnius, tokius kaip mityba, rūkymas ir infekcijos. Taip pat yra hipotezių, kad imuninės sistemos disfunkcija gali prisidėti prie ligos vystymosi, nes organizmas gali reaguoti per stipriai į įprastą žarnyno mikroflorą.
Rizikos faktoriai
- Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti Krono liga.
- Aplinkos veiksniai – gyvenimo būdas, mityba ir higienos sąlygos gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
- Rūkymas – rūkaliai dažniau serga Krono liga, nes tabako dūmai gali sukelti žarnyno uždegimą.
- Amžius – dažniausiai liga diagnozuojama jauniems suaugusiems, tačiau ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima pilvo skausmą, viduriavimą, kuris gali būti kraujingas, svorio kritimą, nuovargį, karščiavimą ir apetito praradimą. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo uždegimo intensyvumo ir ligos stadijos. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip žarnų obstrukcija ar fistulės, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Diagnostika
Krono ligos diagnozavimas apima įvairius tyrimus ir procedūras. Paprastai atliekami kraujo tyrimai, kurie gali parodyti uždegimo žymenis ir anemiją. Taip pat gali būti atliekami išmatų tyrimai, kad būtų patikrinta, ar nėra kraujo ar infekcijų. Endoskopija ir kolonoskopija yra svarbūs diagnostiniai metodai, leidžiantys tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę ir paimti biopsijas, jei reikia. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, taip pat gali būti naudojami siekiant įvertinti uždegimo mastą ir komplikacijas.
Gydymas
Krono ligos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai prasideda nuo priešuždegiminių vaistų, tokių kaip kortikosteroidai, ir imunosupresantų, kurie slopina imuninės sistemos veiklą. Naujesni gydymo metodai apima biologinius vaistus, kurie taikosi į specifinius uždegimo mechanizmus. Be vaistų, svarbu laikytis specialios dietos, kad būtų sumažintas simptomų pasireiškimas, o kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, jei atsiranda komplikacijų. Taip pat gali būti naudojamos alternatyvios terapijos, tokios kaip akupunktūra ar probiotikai, tačiau jų efektyvumas turi būti vertinamas individualiai.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas