Krūtinės ląstos kaulų išnirimai, raiščių ir raumenų patempimai

Anatomija

Krūtinės ląstos kaulų išnirimai, raiščių ir raumenų patempimai yra susiję su krūtinės ląstos anatomija, kurią sudaro šonkauliai, krūtinkaulis, stuburo slanksteliai ir įvairūs raumenys bei raiščiai. Ši sritis yra labai svarbi, nes ji saugo gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip širdis ir plaučiai, ir leidžia judėti viršutinei kūno daliai. Krūtinės ląsta sudaro sudėtingą struktūrą, kurioje kaulai ir minkštieji audiniai dirba kartu, kad užtikrintų stabilumą ir judrumą. Kai kurių šių struktūrų pažeidimas gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu žinoti, kaip jie veikia ir kaip jie gali būti pažeisti.

Ligos aprašymas

Krūtinės ląstos kaulų išnirimai, raiščių ir raumenų patempimai atsiranda dėl traumos, kuri gali būti staigi arba lėtinė. Ši liga gali būti itin skausminga ir riboti kasdienę veiklą. Išnirimai atsiranda, kai kaulai išeina iš savo natūralios vietos, o patempimai ir plyšimai gali paveikti raiščius ir raumenis, sukeliančius uždegimą ir skausmą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus mobilumui ir gyvenimo kokybei, o tinkamas gydymas yra būtinas norint užkirsti kelią komplikacijoms.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra traumos, tokios kaip kritimai, sporto sužalojimai ar avarijos. Be to, lėtiniai streso veiksniai, pavyzdžiui, nuolatinis fizinis krūvis ar netinkama laikysena, gali prisidėti prie raiščių ir raumenų silpnėjimo, todėl padidėja išnirimų ir patempimų rizika. Hormonaliniai pokyčiai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat gali turėti įtakos kaulų ir raumenų stiprumui.

Rizikos faktoriai

• Fizinis aktyvumas: Intensyvus sportas ar fizinė veikla gali padidinti traumos riziką.
• Amžius: Vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria kaulų ir raumenų problemas.
• Netinkama laikysena: Ilgalaikė netinkama laikysena gali silpninti raumenis ir raiščius.
• Prieš tai buvusios traumos: Ankstesni sužalojimai gali padidinti naujų traumų tikimybę.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai apima stiprų skausmą krūtinės ląstoje, ribotą judrumą, patinimą ir mėlynes. Lengvi atvejai gali sukelti tik diskomfortą ir nedidelį skausmą, tačiau sunkesni atvejai gali sukelti stiprų skausmą, kuris trukdo net kasdienėms veikloms, tokioms kaip kvėpavimas ar judėjimas.

Diagnostika

Diagnostika apima fizinį tyrimą, kuriuo vertinamas skausmas, patinimas ir judrumas. Gydytojas gali užduoti klausimus apie traumą ir simptomus. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti pažeidimo mastą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi poilsio, ledo, kompresų ir elevacijos principais. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), taip pat gali būti skiriami. Sunkesniems atvejams gali prireikti fizioterapijos, kad būtų atstatytas judrumas ir stiprumas. Kai kuriais atvejais, ypač jei yra išnirimų, gali prireikti chirurginės intervencijos. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip regeneracinė medicina, pvz., kamieninių ląstelių terapija, taip pat gali būti tiriamos kaip potencialios gydymo galimybės ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas