Kvėpavimo organų ir nepatikslintos tuberkuliozės pasekmės

Anatomija

Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra liga, kuri pirmiausia paveikia plaučius, tačiau gali taip pat turėti įtakos ir kitiems organams. Žmogaus kvėpavimo sistema apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius. Tuberkuliozės sukėlėjas, Mycobacterium tuberculosis, dažniausiai užsikrečia plaučiuose, sukeldamas uždegimą ir pažeidimus plaučių audinyje. Dėl to gali sumažėti deguonies pasisavinimas, o tai gali sukelti rimtus kvėpavimo sutrikimus ir kitų organų deguonies bado simptomus.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės bacilos. Ji paprastai plinta oru, kai užkrėstas asmuo kosėja ar čiaudėja. Ši liga gali būti latentinė, kai infekcija yra organizme, bet simptomų nėra, arba aktyvi, kai žmogus patiria įvairius simptomus. Tuberkuliozė yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant mirtį, jei nėra tinkamai gydoma. Ligos plitimas ir atsparumas gydymui daro ją ypač pavojinga visuomenės sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinė kvėpavimo organų tuberkuliozės priežastis yra infekcija Mycobacterium tuberculosis bakterijomis. Šios bakterijos gali patekti į organizmą per kvėpavimo takus, kai užkrėstas asmuo išskiria bakterijas į aplinką. Be to, ligos vystymuisi gali turėti įtakos imuninės sistemos silpnumas, pavyzdžiui, dėl kitų ligų, tokių kaip ŽIV, cukrinis diabetas ar lėtinės plaučių ligos. Prasta gyvenimo kokybė, tokia kaip nesveika mityba, stresas ir prasta higiena, taip pat gali prisidėti prie infekcijos plitimo.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – asmenys su susilpnėjusia imunine sistema yra labiau linkę užsikrėsti tuberkulioze.
• Artimi kontaktai su užkrėstu asmeniu – gyvenimas ar darbo sąlygos, kuriose yra didelė infekcijos rizika.
• Socialiniai ir ekonominiai veiksniai – skurdas, prasta gyvenimo kokybė ir nesveika mityba didina riziką.
• Kitų lėtinių ligų buvimas – asmenys, sergantys kitomis ligomis, tokiomis kaip diabetas, yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Dažnas kosulys, kuris gali trukti ilgiau nei tris savaites.
• Krūtinės skausmas, ypač giliai įkvėpus.
• Naktinis prakaitavimas ir karščiavimas.
• Neaiškus svorio kritimas ir apetito praradimas.
• Nuovargis ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Kvėpavimo organų tuberkuliozės diagnostika apima kelis etapus. Pirmiausia atliekamas medicininis ištyrimas, kurio metu vertinami simptomai ir paciento istorija. Tolesni tyrimai apima rentgeno nuotraukas, kurios padeda nustatyti plaučių pažeidimus, bei tuberkulino odos testą arba kraujo tyrimus, kurie gali parodyti, ar organizmas buvo paveiktas tuberkuliozės bakterijų. Kartais gali prireikti plaučių biopsijos arba skreplių tyrimo, siekiant patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozės gydymas paprastai apima ilgesnį laikotarpį trunkančią antibiotikų terapiją, kuri trunka nuo 6 iki 12 mėnesių. Pagrindiniai vaistai, naudojami gydant tuberkuliozę, yra izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis. Be to, svarbu užtikrinti pacientų laikymąsi gydymo režimo, kad būtų išvengta atsparumo vaistams. Neseniai atsiradusios terapijos galimybės apima naujų vaistų ir gydymo metodų tyrimus, kurie gali pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti gydymo laiką. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pacientų gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir pagerinti gydymo rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas