Kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatikslinta, kai neminimas bakteriologinis ar histologinis patvirtinimas

Anatomija

Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra liga, kuri tiesiogiai veikia žmogaus kvėpavimo sistemą, ypač plaučius. Plaučiai, kaip pagrindinis kvėpavimo organas, yra sudaryti iš alveolių, bronchiolių ir bronchų, kurie yra atsakingi už deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido šalinimą. Tuberkuliozės bakterijos (Mycobacterium tuberculosis) gali sukelti uždegiminius procesus plaučiuose, pažeisdamos alveolių struktūrą ir sumažindamos jų funkciją. Be plaučių, liga gali paveikti ir kitus kvėpavimo takus, įskaitant trachėją ir bronchus, taip sutrikdydama normalią kvėpavimo procesą.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės bakterijos. Ši liga gali būti nepatikslinta, kai trūksta bakterijų ar histologinio patvirtinimo, tačiau simptomai ir klinikiniai požymiai gali rodyti, kad tai yra tuberkuliozė. Liga yra svarbi dėl jos potencialo sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant lėtinius kvėpavimo sutrikimus ir net mirtį, jei nebus laiku gydoma. Be to, tuberkuliozė yra užkrečiama, todėl gali plisti tarp žmonių, ypač tose populiacijose, kuriose yra didesnis užsikrėtimo pavojus.

Ligos priežastis

Pagrindinė kvėpavimo organų tuberkuliozės priežastis yra Mycobacterium tuberculosis bakterija. Šios bakterijos plinta per orą, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi arba kalba. Taip pat liga gali pasireikšti, jei asmuo turi silpną imuninę sistemą, pavyzdžiui, dėl kitų ligų, tokių kaip ŽIV/AIDS, arba dėl tam tikrų vaistų, kurie slopina imuninę sistemą. Be to, prasta gyvenimo kokybė, netinkama mityba ir gyvenimas perpildytose sąlygose gali padidinti užsikrėtimo riziką.

Rizikos faktoriai

• Poor living conditions: Asmenys, gyvenantys perpildytose ir prastai vėdinamose patalpose, turi didesnę riziką užsikrėsti tuberkulioze.
• Imuninės sistemos silpnumas: Žmonės, turintys silpną imunitetą, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS, yra labiau pažeidžiami.
• Prasta mityba: Nepakankama mityba gali paveikti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis: Artimas kontaktas su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, padidina riziką užsikrėsti.

Simptomai

• Pagrindiniai kvėpavimo organų tuberkuliozės simptomai apima nuolatinį kosulį, kuris gali trukti ilgiau nei tris savaites, krūtinės skausmą, dusulį, karščiavimą, naktinį prakaitavimą, nuovargį ir svorio kritimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir organizmo atsako į infekciją.

Diagnostika

Kvėpavimo organų tuberkuliozės diagnozė remiasi simptomų analize, paciento istorija ir įvairiais diagnostiniais tyrimais. Dažniausiai naudojami tyrimai yra krūtinės ląstos rentgenograma, skreplių tyrimai, skirti nustatyti bakterijų buvimą, ir tuberkulino odos testas (Mantoux testas). Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ir molekuliniai tyrimai, siekiant nustatyti infekciją.

Gydymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozės gydymas paprastai apima ilgesnį antibiotikų kursą, kuris gali trukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Pagrindiniai vaistai, naudojami tuberkuliozės gydymui, yra izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis. Be to, gali būti taikomi ir nemedicininiai sprendimai, tokie kaip geresnė mityba, poilsis ir imuniteto stiprinimas. Naujausios terapijos galimybės apima naujų vaistų tyrimus ir vakcinų kūrimą, siekiant sumažinti ligos plitimą ir pagerinti gydymo rezultatus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas