Kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatikslinta, patvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai

Anatomija

Kvėpavimo organų tuberkuliozė dažniausiai paveikia plaučius, kurie yra pagrindinė kvėpavimo sistemos dalis. Plaučiai yra sudaryti iš alveolių, bronchų ir bronchiolių, kurie atlieka svarbų vaidmenį deguonies mainuose. Tuberkuliozės sukėlėjas, Mycobacterium tuberculosis, gali sukelti uždegimą ir pažeidimus plaučių audiniuose, o tai gali sutrikdyti normalią kvėpavimo funkciją. Liga gali paveikti ir kitus kvėpavimo organus, tokius kaip bronchai, pleura ir netgi kitus organus, jei infekcija plinta per kraują arba limfą.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės bakterijos. Ši liga yra pavojinga, nes ji gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus ir net mirtį, jei nebus tinkamai gydoma. Tuberkuliozė plinta oru, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudėja, išskirdamas bakterijas į aplinką. Liga gali būti latentinė, kai organizmas nesukelia simptomų, arba aktyvi, kai pasireiškia įvairūs simptomai. Tuberkuliozė yra svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač šalyse, kuriose yra didelis užsikrėtimo lygis arba ribotos sveikatos priežiūros galimybės.

Ligos priežastis

Pagrindinė kvėpavimo organų tuberkuliozės priežastis yra Mycobacterium tuberculosis bakterija. Užsikrėtimas įvyksta, kai bakterijos patenka į organizmą per kvėpavimo takus. Rizikos veiksniai, tokie kaip silpna imuninė sistema, netinkama mityba, gyvenimo sąlygos ir tam tikros lėtinės ligos, gali padidinti užsikrėtimo tikimybę. Be to, žmonės, kurie gyvena ar dirba vietose su dideliu žmonių srautu, pvz., kalėjimuose, ligoninėse ar prieglaudose, taip pat yra didesnėje rizikoje.

Rizikos faktoriai

• Žmonės su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantieji ŽIV/AIDS, turi didesnę tikimybę susirgti tuberkulioze.
• Blogos gyvenimo sąlygos, tokios kaip perpildytos patalpos ir prasta sanitarija, gali padidinti užsikrėtimo riziką.
• Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu silpnina organizmo imunitetą, todėl didėja ligos išsivystymo tikimybė.
• Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, taip pat yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pagrindiniai kvėpavimo organų tuberkuliozės simptomai apima ilgalaikį kosulį, kuris gali būti su skreplių išskyromis, krūtinės skausmą, dusulį, svorio kritimą, nuovargį ir karščiavimą. Kai kurie pacientai gali patirti naktinį prakaitavimą, apetito praradimą ir bendrą silpnumą. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir individualių organizmo ypatumų.

Diagnostika

Kvėpavimo organų tuberkuliozės diagnostika apima kelis tyrimus. Pirmiausia atliekamas rentgeno tyrimas, siekiant nustatyti plaučių pažeidimus. Taip pat gali būti atliekami skreplių tyrimai, siekiant nustatyti tuberkuliozės bakterijas. Bakteriologiniai tyrimai ir histologinė analizė gali patvirtinti diagnozę, o tuberkulino testas (Mantoux testas) gali padėti nustatyti latentinę infekciją. Kartais gali prireikti bronchoskopijos, kad būtų galima gauti mėginius iš plaučių audinio.

Gydymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozės gydymas dažniausiai apima ilgo kurso antibiotikų vartojimą, paprastai nuo 6 iki 12 mėnesių. Pagrindiniai vaistai yra izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis. Gydymas turi būti griežtai laikomasi, kad būtų išvengta bakterijų atsparumo. Be vaistų, svarbu ir sveika mityba, imuniteto stiprinimas bei socialinė parama. Naujausios terapijos galimybės apima individualizuotą gydymą ir naujų vaistų tyrimus, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinį poveikį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas