Kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ar histologiškai

Anatomija

Kvėpavimo organų tuberkuliozė yra liga, kuri paveikia plaučius, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems kvėpavimo sistemos organams, tokiems kaip bronchai ir pleura. Tuberkuliozės bakterijos, dažniausiai Mycobacterium tuberculosis, patenka į organizmą per orą, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Paveikti plaučiai gali sukelti uždegimą ir audinių pažeidimus, o tai gali trukdyti normaliam kvėpavimo procesui ir sukelti deguonies trūkumą organizme.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ar histologiškai, reiškia, kad ligos diagnozė nėra patvirtinta laboratoriniais tyrimais, tačiau klinikiniai simptomai ir radiologiniai radiniai rodo, kad pacientas gali turėti tuberkuliozę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių funkcijos sutrikimas, ir gali būti užkrečiama kitiems asmenims. Dėl to būtina anksti ją atpažinti ir pradėti gydymą.

Ligos priežastis

Pagrindinė kvėpavimo organų tuberkuliozės priežastis yra Mycobacterium tuberculosis bakterija. Ši bakterija plinta per orą, kai užsikrėtęs asmuo išskiria bakterijas su seilių lašeliais. Liga gali atsirasti, kai asmuo turi susilpnėjusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, dėl kitų ligų, tokių kaip ŽIV/AIDS, arba dėl tam tikrų vaistų, kurie slopina imunitetą. Taip pat ilgalaikis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu gali padidinti riziką užsikrėsti.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos silpnėjimas – asmenys, turintys silpną imunitetą arba sergantys lėtinėmis ligomis, yra labiau linkę susirgti tuberkulioze.
• Artimas kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis – ilgalaikis kontaktas su ligoniais padidina užsikrėtimo riziką.
• Socialinės ir ekonominės sąlygos – skurdžiose bendruomenėse, kuriose yra prastai išvystytos sveikatos priežiūros paslaugos, rizika susirgti tuberkulioze yra didesnė.
• Rūkymas – rūkymas gali pažeisti plaučius ir padidinti jautrumą tuberkuliozei.

Simptomai

• Pagrindiniai kvėpavimo organų tuberkuliozės simptomai yra nuolatinis kosulys, kuris gali trukti ilgiau nei tris savaites, krūtinės skausmas, dusulys ir skrepliai su krauju. Taip pat gali pasireikšti bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ir nuovargis. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir organizmo atsako.

Diagnostika

Kvėpavimo organų tuberkuliozės diagnostika dažniausiai apima klinikinius įvertinimus, radiologinius tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgenograma, ir tuberkulino testus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ir MRT, siekiant nustatyti plaučių pažeidimus. Nors bakteriologiniai tyrimai nėra patvirtinti, gydytojas gali remtis simptomų analize ir paciento istorija, kad nustatytų galimą tuberkuliozės diagnozę.

Gydymas

Kvėpavimo organų tuberkuliozės gydymas apima ilgalaikį antibiotikų vartojimą, paprastai trunkantį nuo šešių mėnesių iki metų. Gydymas gali apimti kelis vaistus, tokius kaip izoniazidas, rifampicinas, pirazinamidas ir etambutolis, kad būtų užtikrintas bakterijų naikinimas. Be to, svarbu stiprinti imuninę sistemą, todėl gydytojai gali rekomenduoti sveiką gyvenimo būdą, tinkamą mitybą ir, jei reikia, papildomus vaistus. Naujausi tyrimai rodo, kad gali būti ir naujų terapijos galimybių, tokių kaip vakcinos, tačiau šiuo metu pagrindinis gydymo metodas išlieka antibiotikų derinys.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas