Kvėpavimo sustojimas

Anatomija

Kvėpavimo sustojimas yra rimta būklė, susijusi su kvėpavimo sistemos sutrikimais. Pagrindiniai organai, dalyvaujantys kvėpavime, yra plaučiai, bronchai, trachėja ir diafragma. Plaučiai yra atsakingi už deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido pašalinimą. Kvėpavimo sustojimo atveju, šie organai negali tinkamai funkcionuoti, kas gali sukelti deguonies trūkumą organizme. Diafragma, kaip pagrindinis kvėpavimo raumuo, taip pat gali būti paveikta, kai ji nesugeba atlikti savo funkcijų, o tai dar labiau apsunkina kvėpavimą.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo sustojimas, dar žinomas kaip apnėja, yra būklė, kai kvėpavimas laikinai sustoja. Tai gali įvykti miego metu arba budrumo laikotarpiu. Apnėjos epizodai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o tai gali sukelti didelį deguonies trūkumą organizme. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, smegenų pažeidimai ir net mirtis. Be to, pacientai dažnai skundžiasi nuovargiu ir sumažėjusia gyvenimo kokybe.

Ligos priežastis

Kvėpavimo sustojimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko obstrukcinė apnėja, kuri atsiranda dėl kvėpavimo takų užsikimšimo, pavyzdžiui, kai liežuvio šaknies audiniai atsitrenkia į gerklę miego metu. Taip pat gali būti centrinių apnėjų, kuriose kvėpavimo sustojimas kyla dėl smegenų signalų, kurie kontroliuoja kvėpavimą, sutrikimo. Kitos priežastys gali apimti nutukimą, alkoholio vartojimą, rūkymą ir tam tikras medicinines būkles, tokias kaip diabetas ar hipertenzija.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – perteklinis svoris gali sukelti riebalų kaupimąsi aplink kaklą, kas didina kvėpavimo takų užsikimšimo riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria kvėpavimo sustojimą dėl raumenų silpnumo ir kitų su amžiumi susijusių pokyčių.
• Vyriška lytis – vyrai dažniau serga apnėja nei moterys, nors pastarosios taip pat gali patirti šią būklę, ypač po menopauzės.
• Alkoholio vartojimas – alkoholis gali slopinti centrinę nervų sistemą, didindamas kvėpavimo sustojimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai kvėpavimo sustojimo simptomai apima garsų knarkimą, staigų kvėpavimo sustojimą miego metu, nuovargį dienos metu, galvos skausmus ryte ir koncentracijos problemas. Kai kurie pacientai gali patirti ir nemigą bei nerimą.

Diagnostika

Kvėpavimo sustojimas diagnozuojamas atliekant miego tyrimus, kurie gali būti atliekami tiek ligoninėje, tiek namuose. Polisomnografija yra dažniausiai naudojamas tyrimas, kuris stebi kvėpavimo, širdies ritmo, raumenų aktyvumo ir kitų fiziologinių rodiklių pokyčius miego metu. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti deguonies lygį organizme.

Gydymas

Kvėpavimo sustojimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai naudojami gydymo būdai yra CPAP (nuolatinio teigiamo oro slėgio) aparatai, kurie padeda išlaikyti kvėpavimo takus atvirus miego metu. Be to, rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, numesti svorio, atsisakyti alkoholio ir mesti rūkyti. Taip pat gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima chirurgines procedūras, skirtas pašalinti užsikimšimus kvėpavimo takuose, ir naujus prietaisus, kurie stimuliuoja kvėpavimo raumenis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas