Kvėpavimo sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Kvėpavimo sutrikimai, klasifikuojami kitur, dažnai yra susiję su kvėpavimo sistema, kuri apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius. Šios struktūros yra atsakingos už deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido pašalinimą. Bet koks šių organų pažeidimas gali paveikti kvėpavimo procesą. Pavyzdžiui, uždegiminiai procesai bronchuose gali sukelti bronchitą, o plaučių audinio pažeidimas gali sukelti plaučių fibrozę, kas žymiai sumažina oro srautą ir deguonies tiekimą organizmui.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo sutrikimai, klasifikuojami kitur, apima įvairias ligas ir būkles, kurios trukdo normaliam kvėpavimo procesui. Šios ligos gali būti ūminės arba lėtinės, ir gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant infekcijas, alergijas, uždegimus ir netgi onkologinius susirgimus. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant deguonies trūkumą organizme, kas gali paveikti visų organų funkciją.

Ligos priežastis

Pagrindinės kvėpavimo sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai pasitaiko infekcinės ligos, tokios kaip gripas ar pneumonija, kurios sukelia uždegimą kvėpavimo takuose. Alergenai, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkės ir pelėsiai, taip pat gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, ypač sergant astma. Be to, lėtinės ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) arba plaučių fibrozė, gali atsirasti dėl ilgalaikio rūkymo arba profesinių pavojų, tokių kaip cheminiai garai.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – vienas iš pagrindinių rizikos faktorių, kuris gali sukelti lėtinius kvėpavimo sutrikimus.
• Alergija – asmenys, turintys padidintą jautrumą alergenams, dažniau susiduria su kvėpavimo problemomis.
• Profesiniai pavojai – dirbantys pramonėse, kuriose yra dulkių, cheminių medžiagų ar kitų dirgiklių, turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo ligomis.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria kvėpavimo sutrikimus dėl senėjimo proceso ir susijusių ligų.

Simptomai

• Pagrindiniai kvėpavimo sutrikimų simptomai gali būti kosulys, dusulys, švokštimas, krūtinės skausmas ir nuovargis. Šie simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, retkarčiais pasireiškiančio kosulio, iki sunkių, kaip ūmus dusulys ar net kvėpavimo sustojimas. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius kvėpavimo procese ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai pasunkėja.

Diagnostika

Kvėpavimo sutrikimų diagnozavimas paprastai prasideda nuo anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti keletą tyrimų, įskaitant spirometriją, kuri matuoja plaučių funkciją, ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti infekcijas ar alergijas.

Gydymas

Kvėpavimo sutrikimų gydymas priklauso nuo jų priežasties ir sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip bronchus plečiantys vaistai, kortikosteroidai, antibiotikai ar antihistamininiai vaistai. Be to, nemedicininiai gydymo metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai, fizinė terapija ir gyvenimo būdo pokyčiai, gali padėti gerinti paciento būklę. Naujienos terapijos galimybės, pavyzdžiui, biologiniai vaistai, taip pat yra tiriamos, siekiant efektyviau gydyti lėtines kvėpavimo ligas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas