Kvėpavimo sutrikimai

Anatomija

Kvėpavimo sutrikimai dažnai susiję su kvėpavimo sistema, kuri apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius. Ši sistema yra atsakinga už deguonies tiekimą organizmui ir anglies dioksido šalinimą. Pagrindiniai organai, paveikti kvėpavimo sutrikimų, yra plaučiai, kurie gali patirti uždegimus, obstrukcijas ar kitus pažeidimus, trukdančius normaliai kvėpuoti. Be to, kvėpavimo takai gali būti užsikimšę arba susiaurėję, kas dar labiau apsunkina oro patekimą į plaučius.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo sutrikimai apima platų spektrą ligų ir būklių, kurios sutrikdo normalią kvėpavimo funkciją. Tai gali būti lėtinės ligos, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) arba plaučių fibrozė, taip pat ūmios būklės, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar bronchitas. Šios ligos gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip sumažėjusi gyvenimo kokybė, nuovargis, deguonies trūkumas organizme ir net mirtis. Todėl kvėpavimo sutrikimai yra svarbi medicinos problema, reikalaujanti nuolatinės stebėsenos ir gydymo.

Ligos priežastis

Kvėpavimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Dažniausios jų yra: infekcijos, alergijos, oro tarša, rūkymas, genetikos veiksniai ir tam tikros profesinės sąlygos. Infekcijos, tokios kaip gripas ar COVID-19, gali sukelti ūminius kvėpavimo sutrikimus, o lėtinės ligos, tokios kaip astma, gali būti sukeltos alerginių reakcijų. Rūkymas ir ilgalaikis poveikis taršai gali sukelti lėtines plaučių ligas, tuo tarpu genetiniai veiksniai gali padidinti tam tikrų ligų, tokių kaip cistinė fibrozė, riziką.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – viena iš pagrindinių kvėpavimo sutrikimų priežasčių, sukelianti plaučių pažeidimus ir padidinanti vėžio riziką.
• Oro tarša – ilgalaikis poveikis teršalams gali sukelti lėtines kvėpavimo ligas.
• Alergijos – tam tikri alergenai, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkės ar gyvūnų plaukai, gali sukelti astmos priepuolius.
• Genetika – šeimos istorija kvėpavimo sutrikimų gali padidinti riziką susirgti tam tikromis ligomis.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau patiria kvėpavimo sutrikimus dėl natūralaus organizmo senėjimo proceso.

Simptomai

• Pagrindiniai kvėpavimo sutrikimų simptomai gali apimti dusulį, kosulį, krūtinės skausmą, švokštimą ir nuovargį. Šie simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, retkarčiais pasireiškiančio kosulio, iki sunkių, kai pacientas negali normaliai kvėpuoti ir patiria didelį diskomfortą. Kai kuriais atvejais simptomai gali pasireikšti staiga, pavyzdžiui, astmos priepuolio metu, arba būti nuolatiniai, kaip sergant lėtine obstrukcine plaučių liga.

Diagnostika

Kvėpavimo sutrikimų diagnostika apima įvairius tyrimus ir procedūras. Labiausiai paplitusi diagnostinė priemonė yra spirometrija, kuri matuoja plaučių talpą ir oro srauto greitį. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija arba bronchų endoskopija, siekiant įvertinti kvėpavimo takų būklę ir nustatyti galimas ligas.

Gydymas

Kvėpavimo sutrikimų gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Gydymo galimybės gali apimti medicininius sprendimus, tokius kaip inhaliatoriai, steroidai, antibiotikai ar bronchodilatatoriai, kurie padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus. Taip pat svarbu keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, mesti rūkyti, gerinti oro kokybę ir reguliariai sportuoti. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija, gali būti taikomos pacientams, sergantiems sunkia astma ar kitomis lėtinėmis ligomis. Be to, reabilitacija gali būti naudinga pacientams, norintiems pagerinti kvėpavimo funkciją ir bendrą fizinę būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas