Laboratoriniai žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) radiniai

Anatomija

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) pirmiausia paveikia imuninę sistemą, ypač T limfocitus, kurie yra esminiai kovojant su infekcijomis. Virusas pažeidžia CD4+ T ląsteles, kurios yra svarbios organizmo apsaugai. Dėl to, kai imuninė sistema silpnėja, organizmas tampa labiau pažeidžiamas įvairiems infekcijoms ir ligoms. Be to, ŽIV gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip limfinė sistema, kurioje yra limfmazgiai, ir centrinę nervų sistemą, sukeldamas neurologinius simptomus ir sutrikimus.

Ligos aprašymas

ŽIV yra virusinė infekcija, kuri sukelia imuniteto silpnėjimą ir galiausiai gali sukelti AIDS (įgytą imunodeficito sindromą), jei nebus laiku gydoma. ŽIV plinta per kūno skysčius, ir jo poveikis organizmui gali būti labai rimtas. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik kelia grėsmę individų sveikatai, bet ir turi didelį poveikį visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialiniams santykiams. Dėl ŽIV ir AIDS pasaulyje miršta milijonai žmonių, o prevencijos ir gydymo metodai vis dar yra vieni iš svarbiausių uždavinių sveikatos priežiūros srityje.

Ligos priežastis

ŽIV yra virusas, kuris plinta per kontaktą su infekuotu asmeniu. Pagrindinės ligos priežastys yra: 1. Neapsaugoti lytiniai santykiai su infekuotu asmeniu.2. Infekuotų adatos dalijimasis, ypač tarp narkotikų vartotojų.3. Perduodamas iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.4. Kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais, pavyzdžiui, krauju. Šie mechanizmai sukuria palankias sąlygas virusui patekti į organizmą ir pradėti savo veiklą.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai apima:
  • Apsaugotos lytinės santykių nebuvimas – tai padidina infekcijos riziką.
  • Intraveninis narkotikų vartojimas, ypač dalinantis adatomis.
  • Žmonės, turintys daug lytinių partnerių, taip pat yra didesnės rizikos grupėje.
  • Asmenys, turintys ŽIV infekciją, taip pat gali perduoti virusą kitoms asmenims, todėl svarbu žinoti savo statusą.

Simptomai

• Pagrindiniai ŽIV simptomai gali apimti:
  • Ūminius simptomus, tokius kaip karščiavimas, gerklės skausmas, raumenų skausmai ir nuovargis, pasireiškiančius per pirmuosius mėnesius po užsikrėtimo.
  • Ilgalaikiai simptomai, kurie gali pasireikšti be jokių akivaizdžių požymių, kol imuninė sistema tampa labai silpna.
  • Infekcijos ir ligos, tokios kaip pneumonija, tuberkuliozė, ir tam tikrų rūšių vėžys, gali pasireikšti pažengusiose ligos stadijose.

Diagnostika

ŽIV diagnozė paprastai atliekama naudojant kraujo tyrimus, kurie nustato antikūnus prieš virusą arba patį virusą. Pagrindiniai diagnostikos metodai apima ELISA (enzyme-linked immunosorbent assay) testą, kuris identifikuoja antikūnus, ir PGR (polimerazės grandininės reakcijos) testą, kuris gali aptikti viruso DNR. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti viruso apkrovą ir imuninį atsaką organizme.

Gydymas

ŽIV gydymas paprastai apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda sumažinti viruso kiekį kraujyje ir stiprina imuninę sistemą. Šiuolaikiniai gydymo metodai apima įvairias vaistų kombinacijas, kurios padeda išvengti viruso atsparumo. Be medicininių gydymo galimybių, svarbu ir gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir psichologinė pagalba, kurie gali padėti gerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką. Naujoviškos terapijos, tokios kaip vakcinos ir genų terapija, taip pat yra aktyviai tiriamos ir gali suteikti naujų galimybių ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas