Legioneliozė

Ligos aprašymas

Tai bakterinė infekcinė liga, pasireiškianti sunkiu plaučių uždegimu ar gripą primenančia infekcija.

Sukėlėjas

Infekcijos sukėlėjas yra Legionella genties bakterija. Beveik visais atvejais Europoje legioneliozę sukelia Legionella pneumophila rūšis.

Paplitimas

Infekcijos rezervuaras – vanduo, kuriame legionelės veisiasi natūraliomis sąlygomis. Žemesnėje nei 20^oC ir aukštesnėje nei 60^oC legionelės nesidaugina. Bakterijų kolonizacijai palankiausios sąlygos – šiltas (25-42^oC), stovintis vandentiekio sistemos (kur nusėdęs dumblas, nuosėdos, rūdys) vanduo. Legionelių neveikia mažos chloro koncentracijos vandeniui dezinfekuoti. Žmogus užsikrečia įkvėpdamas aerozolio, įsiurbdamas į kvėpavimo takus užkrėsto vandens ar burnos sekreto, taip pat patekus sukėlėjų medicininių intervencijų metu. Didesnę riziką susirgti legionelioze turi vyrai, vyresnio amžiaus asmenys, rūkoriai, vartojantys alkoholį, sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga, inkstų funkcijos nepakankamumu, piktybine liga. Dažniau serga tam tikrų profesijų atstovai: atliekantys žemės ir santechnikoas darbus, statybininkai, pramonininkai. Infekcija pasireiškia pavieniais atvejais ištisus metus ir protrūkiais (viešbučiuose, ligoninėse) vasarą bei rudens pradžioje.

Simptomai

Simptomai pasireiškia praėjus 2-10 dienų nuo užsikrėtimo. Pagrindinė legioneliozės klinikinė išraiška yra plaučių uždegimas. Legioneliozė prasideda karščiavimu su silpnumu ir sausu kosuliu. Ryškus pradinis simptomas – raumenų skausmas. Ligos įkarštyje temperatūra kyla iki 40^oC ir daugiau. Dauguma ligonių pradeda skrepliuoti. Pusė jų skundžiasi krūtinės skausmu ir dusuliu, gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas. Kartu dažnai būna virškinimo sistemos sutrikimų: viduriavimas ir pilvo skausmas. Legioneliozė gali pasireikšti ir kitų organų sistemų pakenkimu.

Diagnostika

Diagnozė nustatoma atlikus specialius mikrobiologiniu ir imunologinius tyrimus. Legionelių ieškoma skreplių, bronchų nuoplovų, pleuros skysčio, plaučių bioptato tiriamojoje medžiagoje.

Gydymas

Legioneliozė gydoma į ląstelę prasiskverbiančiais antibakteriniais preparatais. Pirmo pasirinkimo vaistai yra azitromicinas, klaritromicinas ir flourchinolonai. Galimas eritromicino ir rifampicino derinys. Lengvas plaučių uždegimas azitromicinu gydomas 3-5 dienas, kitais preparatais 7-14 dienų.

Profilaktika

Vandens temperatūra – viena svarbiausių infekcijos rizikos kontrolės veiksnių. Vandentiekio šalto vandens temperatūra turi būti mažesnė nei 20^oC, o karšto – didesnė nei 50^oC. Vandentiekio sistemoje vanduo neturi stovėti. Oro drėkintuvus, kondicionavimo, aušinimo sistemas reikia naudoti griežtai laikantis eksploatacijos taisyklių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas