Legioneliozė (Legionierių liga)

Anatomija

Legioneliozė, dar vadinama Legionierių liga, yra infekcinė liga, kuri dažniausiai paveikia kvėpavimo sistemą. Ši liga sukelia Legionella pneumophila bakterija, kuri patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Pagrindiniai paveikti organai yra plaučiai, kur bakterijos sukelia plaučių uždegimą. Legioneliozė gali sukelti plaučių audinių pažeidimus, uždegimą ir skysčių kaupimąsi alveolėse, kas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo nepakankamumas.

Ligos aprašymas

Legioneliozė yra bakterinė liga, kuri pasireiškia dviem formomis: ūminiu plaučių uždegimu ir nespecifine liga, vadinama „Legioneliozės karščiavimu“. Ūminis plaučių uždegimas yra sunkesnė forma, kuri gali sukelti sunkių sveikatos problemų ir net mirtį. Liga paprastai pasireiškia po to, kai asmuo įkvepia Legionella bakterijų, kurios dažniausiai randamos stovinčiame vandenyje, oro kondicionavimo sistemose, dušuose ar net fontanuose. Legioneliozė yra svarbi dėl jos potencialo sukelti didelių protrūkių, ypač viešose vietose, tokiose kaip ligoninės, viešbučiai ir senelių namai.

Ligos priežastis

Pagrindinė legioneliozės priežastis yra Legionella pneumophila bakterija. Šios bakterijos gali daugintis drėgnose aplinkose, ypač stovinčiame vandenyje, ir gali būti perduodamos per aerozolius. Rizikos veiksniai, kurie gali padidinti užsikrėtimo tikimybę, apima senyvo amžiaus žmones, asmenis su nusilpusia imunine sistema, taip pat tuos, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip astma ar lėtinis bronchitas. Be to, bakterijos gali būti perduodamos per oro kondicionavimo sistemas, karšto vandens sistemas ir net per fontanus.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 50 metų žmonės yra labiau linkę susirgti legionelioze.
• Imuninės sistemos sutrikimai: asmenys, kurių imuninė sistema yra silpna, yra labiau pažeidžiami.
• Lėtinės ligos: sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tokiais kaip astma ar emfizema, turi didesnę riziką.
• Rūkymas: tabako vartojimas didina plaučių ligų riziką, todėl taip pat didėja legioneliozės tikimybė.

Simptomai

• Simptomai gali pasireikšti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai apima karščiavimą, šaltkrėtį, raumenų skausmus ir galvos skausmą. Sunkesniais atvejais gali atsirasti stiprus kosulys, krūtinės skausmas, dusulys ir kraujas skrepliuose. Taip pat gali pasireikšti virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Diagnostika

Legioneliozės diagnozė dažnai prasideda nuo paciento simptomų vertinimo ir medicininės anamnezės. Diagnozei patvirtinti naudojami įvairūs laboratoriniai tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus, kurie gali nustatyti legioneliozės antigenus, ir plaučių rentgenogramas, kurios padeda nustatyti plaučių uždegimą. Taip pat gali būti atliekami bakterijų kultūros tyrimai, siekiant identifikuoti Legionella bakterijas.

Gydymas

Legioneliozės gydymas paprastai apima antibiotikų vartojimą. Dažniausiai skiriami makrolidų grupės antibiotikai, tokie kaip azitromicinas, arba fluorochinolonai, pavyzdžiui, levofloksacinas. Gydymas turėtų būti pradėtas kuo greičiau, kad būtų išvengta komplikacijų. Be antibiotikų, svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir, jei reikia, hospitalizaciją sunkiems ligoniams. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip imunoterapija, šiuo metu yra tiriami, tačiau vis dar reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima įvertinti jų efektyvumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas