Leišmaniozė

Anatomija

Leišmaniozė yra parazitinė liga, kurią sukelia Leishmania genties pirmuonys. Ši liga gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas, tačiau dažniausiai ji veikia odą, limfinę sistemą ir vidaus organus. Kai kurie leišmanijų tipai sukelia odos leismaniozę, kuri pasireiškia odos pažeidimais, o kiti sukelia visceralines formas, kurios paveikia kepenis, blužnį ir kaulų čiulpus. Paveikti organai gali tapti padidėję ir sutrikdyti jų funkcijas, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Leišmaniozė yra infekcinė liga, kurią sukelia Leishmania parazitai, perduodami per įkandimus užkrėstų smėlio musių. Liga gali pasireikšti skirtingomis formomis, įskaitant odos, visceralines ir mukokutaneines leismaniozes. Odos forma dažniausiai pasireiškia odos pažeidimais, o visceralinė forma gali sukelti sunkius vidaus organų pažeidimus ir net mirtį, jei nebus gydoma. Leišmaniozė yra svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur ji gali sukelti didelį sergamumą ir mirtingumą.

Ligos priežastis

Leišmaniozės priežastis yra Leishmania genties pirmuonys, kurie į organizmą patenka per smėlio musių įkandimus. Skirtingos Leishmania rūšys sukelia skirtingas ligos formas. Be to, ligos vystymuisi gali turėti įtakos imuninė sistema, nes silpna imuninė reakcija gali palengvinti parazito plitimą organizme. Taip pat svarbūs yra aplinkos veiksniai, tokie kaip gyvenimo sąlygos, sanitariniai aspektai ir kontaktas su užkrėstais gyvūnais.

Rizikos faktoriai

• Gyvenimo aplinka: žmonės, gyvenantys endeminėse teritorijose, kuriose yra smėlio musių, yra labiau pažeidžiami.
• Imuninė sistema: asmenys su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS ar turintys kitų imunodeficito būklių, yra didesnėje rizikoje.
• Socialiniai ir ekonominiai veiksniai: skurdas, prasta sanitarija ir gyvenimo sąlygos taip pat didina riziką užsikrėsti.

Simptomai

• Odai: odos leismaniozė gali sukelti išbėrimus, opas ir randus. Pažeidimai gali būti skausmingi, niežtintys ir gali sukelti antrines infekcijas.
• Visceralinė forma: ši forma pasižymi karščiavimu, svorio kritimu, nuovargiu, blužnies ir kepenų padidėjimu, anemija bei imuninės sistemos sutrikimais.

Diagnostika

Leišmaniozės diagnozė apima klinikinius simptomus, laboratorinius tyrimus ir parazitų identifikavimą. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, odos biopsijos ar kaulų čiulpų mėginiai, siekiant nustatyti parazito buvimą. Taip pat naudojami serologiniai ir molekuliniai tyrimo metodai, tokie kaip PCR, kurie leidžia greičiau ir tiksliau nustatyti ligą.

Gydymas

Leišmaniozės gydymas priklauso nuo ligos formos ir sunkumo. Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip antimoniniai preparatai, miltefosinas ir amphotericin B. Be to, naujausi gydymo metodai apima imunoterapiją ir vakcinas, kurios dar yra tyrimų stadijoje. Nemedicininiai gydymo metodai apima prevencines priemones, tokias kaip smėlio musių įkandimų prevencija, higienos palaikymas ir gyvenimo sąlygų gerinimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas