Lemiero sindromas

Anatomija

Lemiero sindromas yra reta, tačiau rimta liga, kuri dažniausiai susijusi su infekcijomis, paveikiančiomis kaklo struktūras, ypač tonziles ir kraujagysles. Liga prasideda nuo tonzilių uždegimo, kuris gali išplisti į aplinkinius audinius, įskaitant venas. Pagrindinis anatomijos aspektas, susijęs su šiuo sindromu, yra kaklo venos, ypač vidaus jugulinės venos, kurios gali būti užkrėstos ir sukelti trombozės procesus. Infekcija gali taip pat paveikti smegenis, plaučius ir kitus organus per kraujotaką, todėl šios struktūros yra svarbios suprasti šios ligos kontekste.

Ligos aprašymas

Lemiero sindromas yra infekcinė liga, kuri dažniausiai prasideda kaip tonzilitų komplikacija. Pagrindinis ligos pobūdis yra bakterinė infekcija, kuri sukelia trombozę vidaus jugulinėje venoje, dažniausiai sukeltą bakterijos Fusobacterium necrophorum. Ši liga yra svarbi dėl jos potencialiai gyvybei pavojingų komplikacijų, tokių kaip sepsis ar embolijos, kurios gali sukelti plaučių ar smegenų pažeidimus. Lemiero sindromas dažniausiai pasireiškia jauniems suaugusiems, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje.

Ligos priežastis

Pagrindinė Lemiero sindromo priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama Fusobacterium necrophorum. Ši bakterija natūraliai randama burnos ertmėje, tačiau kai ji patenka į kraujotaką, gali sukelti rimtų komplikacijų. Infekcija dažnai prasideda nuo tonzilių ar ryklės, o vėliau išplinta į vidaus jugulinę veną ir sukelia trombozę. Taip pat svarbu paminėti, kad imuninės sistemos sutrikimai ir lėtinės ligos gali padidinti riziką užsikrėsti šia infekcija.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Jauni suaugusieji, ypač tie, kurie dažnai serga tonzilitais, yra labiau linkę susirgti Lemiero sindromu.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Asmenys, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, yra labiau pažeidžiami infekcijų.
• Burnos higienos trūkumas: Prasta burnos higiena gali padidinti bakterijų augimą ir infekcijos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima:
  • Karščiavimą ir šaltkrėtį, kurie dažnai rodo infekciją.
  • Gerklės skausmą, kuris gali būti stiprus ir trukdyti rijimui.
  • Pabrinkusias tonziles, galinčias sukelti diskomfortą.
  • Nuovargį ir bendrą silpnumą, kurie gali pasireikšti dėl organizmo kovos su infekcija.
  • Simptomai gali progresuoti į plaučių uždegimą ar sepsį, jei liga nėra gydoma laiku.

Diagnostika

Lemiero sindromui diagnozuoti naudojami keli tyrimai. Pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas, kurio metu gydytojas gali pastebėti gerklės uždegimą ir pabrinkusias tonziles. Svarbus diagnostinis žingsnis yra kraujo tyrimas, kuris gali parodyti infekciją ir uždegimo požymius. Be to, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti vidaus jugulinės venos būklę ir nustatyti trombozės buvimą. Jei įtariamas sepsis, gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Lemiero sindromo gydymas apima antibiotikų terapiją, kad būtų sunaikinta bakterinė infekcija. Paprastai skiriami plačios spektrą antibiotikai, tokie kaip penicilinas ar metronidazolas. Jei trombozė yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalintas trombas arba drenažas. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama intensyvi priežiūra, ypač jei jie patiria komplikacijų. Nors pagrindinis gydymas yra medicininis, svarbu ir palaikyti gerą burnos higieną bei reguliariai tikrintis sveikatą, kad būtų išvengta recidyvų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas