Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur

Ligos aprašymas

Anatomija

Liga „Lengvi psichikos ir elgesio sutrikimai laikotarpiu po gimdymo, neklasifikuoti kitur” glaudžiai susijusi su žmogaus nervų sistema, ypač su smegenų sritimis, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, nuotaikos svyravimus ir socialinę sąveiką. Po gimdymo moters organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti smegenų chemiją ir struktūrą. Hormonai, tokie kaip estrogenai ir progesteronas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emociniam stabilumui, todėl jų svyravimai gali sukelti psichikos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Ši liga apima platų psichikos ir elgesio sutrikimų spektrą, kurie pasireiškia po gimdymo. Jie gali apimti nuotaikos svyravimus, nerimą, depresiją ir elgesio problemas. Nors šie sutrikimai gali būti laikomi lengvais, jie vis tiek gali turėti reikšmingą poveikį moters gyvenimui ir jos santykiams su kūdikiu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik motinos sveikatą, bet ir kūdikio vystymąsi ir gerovę.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti sudėtingos ir apimti biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius. Hormoniniai pokyčiai po gimdymo, stresas, miego trūkumas ir socialinė izoliacija yra svarbūs mechanizmai. Be to, moterų, kurios anksčiau buvo patyrusios psichikos sveikatos problemų, rizika susirgti šiais sutrikimais po gimdymo yra didesnė.

Rizikos faktoriai

  • Psichikos sveikatos sutrikimai ankstesnėje istorijoje – moterys, turinčios prieš gimdymą psichikos sutrikimų, yra labiau linkusios į postnatalinius sutrikimus.
  • Stresas ir socialinė parama – moterys, kurios patiria didelį stresą arba neturi pakankamos socialinės paramos, yra labiau pažeidžiamos.
  • Hormoniniai pokyčiai – dideli hormonų svyravimai po gimdymo gali sukelti emocijų nestabilumą.

Simptomai

  • Pagrindiniai simptomai gali apimti nuotaikos svyravimus, nerimo jausmus, apatiją, miego sutrikimus, ir socialinę izoliaciją. Kai kurios moterys gali patirti lengvus depresijos simptomus, kurie laikui bėgant gali stiprėti, jei nebus tinkamai gydomi.

Diagnostika

Ligos diagnozė dažnai remiasi klinikiniu vertinimu, kuriame gydytojas aptaria simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Gali būti naudojami psichologiniai testai, kad būtų įvertinta moters emocinė būklė. Taip pat svarbu atmesti kitas galimas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti antidepresantų ir nerimą mažinančių vaistų skyrimą. Svarbus aspektas yra ir psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda moterims suvaldyti neigiamas emocijas ir elgesio problemas. Taip pat rekomenduojama užsiimti fizine veikla, praktikuoti atsipalaidavimo technikas ir užtikrinti pakankamą socialinę paramą, kad būtų gerinamas bendrai psichologinis gerbūvis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
burnos liga
dantenų ligos
intersticinė pneumonija
lėtinis nefritinis sindromas
limfoidinė leukemija
lipidemija
lobulinė krūties karcinoma
lokalizuota infekcija
lytinių organų disfunkcija
plaučių lig
pogimdyvinė depresija
psichosomatiniai sutrikimai
radiacija
radiacinė pneumonija
radiacinė terapija
radikalus gydymas
skausmo terapija
veninė hipertenzija

Rašyti komentarą

POST TYPE:ligos