Leprozė (raupsai)

Anatomija

Leprozė, dar žinoma kaip raupsai, yra lėtinė infekcinė liga, kuri paveikia odą, nervus, kvėpavimo takus ir akis. Pagrindinis ligos sukėlėjas yra bakterija Mycobacterium leprae, kuri turi afinitetą periferiniams nervams. Dėl šios infekcijos pažeidžiami nervų audiniai, ypač tie, kurie yra atsakingi už jutimus ir motorinę funkciją. Tai gali sukelti odos pažeidimus, jautrumo praradimą ir raumenų silpnumą. Be to, liga gali paveikti kvėpavimo takus, todėl gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip pneumonija ar sinusitas. Akys taip pat gali būti paveiktos, sukeldamos regėjimo problemas, tokias kaip keratitas ar aklumas.

Ligos aprašymas

Leprozė yra lėtinė infekcinė liga, kuri, nors ir yra mažiau paplitusi šiuolaikinėje visuomenėje, vis dar kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač besivystančiose šalyse. Liga dažniausiai pasireiškia lėtai, o simptomai gali pasireikšti tik po metų ar net dešimtmečių po infekcijos. Pagrindiniai ligos aspektai apima odos pažeidimus, nervų pažeidimus ir socialinę stigmatizaciją, nes ligos simptomai gali sukelti atskirtį ir diskriminaciją. Leprozė yra svarbi ne tik medicininiu požiūriu, bet ir socialiniu aspektu, nes ji gali turėti didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei ir psichologinei sveikatai.

Ligos priežastis

Mokslininkai nustatė, kad leprozės sukėlėjas, Mycobacterium leprae, plinta per ilgalaikį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Taip pat manoma, kad infekcija gali plisti per kvėpavimo takus, tačiau tai nėra plačiai pripažinta. Dauguma žmonių, turinčių kontaktą su bakterijomis, nesusirgs, nes jų imuninė sistema sugeba kovoti su infekcija. Tačiau kai kurie asmenys gali turėti genetinę polinkį ar silpną imuninę sistemą, kas padidina ligos išsivystymo riziką.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – kai kuriems žmonėms gali būti didesnis polinkis susirgti dėl genetinių ypatumų.
• Imuninės sistemos silpnumas – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau pažeidžiami infekcijoms.
• Ilgalaikis kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, ypač besivystančiose šalyse.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima odos pažeidimus, kurie gali pasireikšti kaip balti arba rausvi dėmeliai, prarandantys jautrumą. Taip pat gali būti nervų pažeidimai, sukeliantys tirpimą arba silpnumą galūnėse. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti raumenų atrofija. Be to, liga gali sukelti akių problemas, tokias kaip sausumas ar regėjimo praradimas.

Diagnostika

Leprozė diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, pacientų istorija ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai naudojamas odos biopsijos metodas, kuriuo galima nustatyti Mycobacterium leprae. Taip pat gali būti atliekami mikroskopiniai tyrimai, siekiant nustatyti bakterijų buvimą nervų audinyje. Dėl to, kad liga progresuoja lėtai, svarbu anksti nustatyti simptomus ir atlikti atitinkamus tyrimus.

Gydymas

Leprozės gydymas dažniausiai apima daugiakomponentę antibiotikų terapiją, kurią sudaro rifampicinas, dapsone ir klofaziminas. Ši terapija yra veiksminga ir gali sustabdyti ligos progresavimą, tačiau gydymas turi būti tęsiamas kelerius metus. Be farmacinių gydymo metodų, pacientams gali prireikti ir psichologinės bei socialinės paramos, kad būtų galima geriau integruotis į visuomenę. Naujausi tyrimai ieško naujų vaistų ir terapijų, kad būtų galima efektyviau gydyti šią ligą ir sumažinti galimus šalutinius poveikius. Taip pat svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas