Lėtinė limfocitinė B ląstelių leukemija

Anatomija

Lėtinė limfocitinė B ląstelių leukemija (LLBL) yra kraujo vėžys, kuris paveikia imuninę sistemą, ypač limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, kurie yra atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų. Ši liga dažniausiai prasideda kaulų čiulpuose, kur gaminami kraujo ląstelės, ir gali plisti į limfmazgius, blužnį ir kitus organus, susijusius su imuninės sistemos funkcijomis. Paveikti organai gali išsiplėsti ir sukelti papildomų komplikacijų, tokių kaip anemija ar infekcijos, dėl sumažėjusio sveikų kraujo ląstelių skaičiaus.

Ligos aprašymas

Lėtinė limfocitinė B ląstelių leukemija yra lėtas ir progresuojantis kraujo vėžys, kuris dažniausiai diagnozuojamas vyresniems žmonėms. Liga pasižymi padidėjusiu limfocitų skaičiumi kraujyje ir kaulų čiulpuose, dėl ko sutrinka normali kraujo gamyba. LLBL yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant infekcijas, kraujavimą ir kitas komplikacijas, be to, ji gali tapti agresyvesne forma, vadinama prolinine limfocitine leukemija, kuri reikalauja intensyvesnio gydymo.

Ligos priežastis

Ligos tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tam tikri genetiniai pokyčiai B limfocituose prisideda prie ligos vystymosi. Tyrimai rodo, kad chromosomų aberacijos, tokios kaip 13q delacija, 11q delacija ir 17p delacija, gali būti susijusios su ligos progresavimu. Be to, eksperimentai rodo, kad tam tikros aplinkos veiksnių, kaip antai cheminiai junginiai ir radiacija, poveikis taip pat gali didinti riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius: LBL dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Šeimos anamnezė: Jei šeimoje buvo LBL ar kitų kraujo vėžių atvejų, rizika didėja.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Žmonės su tam tikromis imuninės sistemos ligomis turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Aplinkos veiksniai: Cheminiai junginiai, pavyzdžiui, pesticidai, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuovargis, svorio kritimas, karščiavimas, naktiniai prakaitavimai, padidėję limfmazgiai, blužnis ar kepenys, taip pat lengvas kraujavimas ir mėlynės. Kai kurie pacientai gali neturėti jokių simptomų ankstyvosiose ligos stadijose, o simptomai gali pasireikšti palaipsniui.

Diagnostika

Lėtinė limfocitinė B ląstelių leukemija diagnozuojama naudojant kraujo tyrimus, kurie parodo padidėjusį limfocitų skaičių. Taip pat gali būti atliekami kaulų čiulpų biopsijos tyrimai, kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos stadiją. Papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ir ultragarsas, gali būti naudojami siekiant įvertinti, ar liga paveikė kitus organus.

Gydymas

LLBL gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir simptomų. Dažniausiai naudojami gydymo metodai yra chemoterapija, imunoterapija ir biologinė terapija. Naujausi tyrimai rodo, kad tikslinė terapija, kuri veikia specifinius genetinius pokyčius ląstelėse, gali būti efektyvi. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kuriems pacientams gali prireikti stebėjimo be aktyvaus gydymo, ypač jei liga yra besimptomė. Be to, paciento gyvenimo būdo keitimas, pavyzdžiui, sveika mityba ir fizinis aktyvumas, gali padėti gerinti bendrą sveikatą ir gerovę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas