Lėtinė limfoleukemija

Anatomija

Lėtinė limfoleukemija (LLL) yra kraujo vėžio forma, kuri paveikia limfocitus, svarbius imuninės sistemos komponentus. Liga susijusi su kaulų čiulpais, limfiniais mazgais ir blužnimi. Paveikti organai, tokie kaip blužnis ir limfmazgiai, gali padidėti, nes organizmas bando kovoti su nenormalių limfocitų proliferacija. Taip pat gali būti pažeidžiamas ir kraujas, nes padidėjęs nenormalių ląstelių skaičius gali sumažinti normalių kraujo ląstelių kiekį, kas gali sukelti anemiją ar infekcijas.

Ligos aprašymas

Lėtinė limfoleukemija yra lėtinė kraujo liga, kurios metu organizme kaupiasi nenormalios limfocitų ląstelės. Tai yra lėtos eigos liga, kuri dažnai diagnozuojama vėlyvose stadijose. LLL skiriasi nuo ūminės limfoleukemijos, nes ji vystosi lėtai ir gali trukti metų metus be akivaizdžių simptomų. Liga svarbi dėl savo galimo poveikio gyvenimo kokybei ir ilgalaikiam išgyvenimui, taip pat dėl to, kad gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infekcijos ir kraujavimas.

Ligos priežastis

LLL tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir aplinkos poveikiai gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Pavyzdžiui, tam tikri genų pokyčiai, kurie veikia ląstelių augimą ir diferenciaciją, gali sukelti nenormalią limfocitų proliferaciją. Be to, ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip benzenas, taip pat gali padidinti ligos riziką.

Rizikos faktoriai

• Amžius: LLL dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Genetiniai veiksniai: Asmenys, turintys šeimos istoriją su kraujo ligomis, gali turėti didesnę riziką.
• Vyrų lytis: Vyrams ši liga pasireiškia dažniau nei moterims.
• Aplinkos veiksniai: Ilgalaikis poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms, kaip minėta anksčiau.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą, naktinius prakaitus, padidėjusius limfmazgius ir blužnį. Kai kurie pacientai gali patirti infekcijas dėl sumažėjusio imuninio atsako, o kiti gali patirti kraujavimą ar mėlynes dėl trombocitų skaičiaus sumažėjimo.

Diagnostika

Lėtinė limfoleukemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kuriuose galima nustatyti nenormalių limfocitų skaičių. Be to, atliekamas kaulų čiulpų tyrimas, kuris padeda įvertinti ląstelių sudėtį. Limfmazgių biopsija taip pat gali būti naudinga diagnostikai. Gydytojai gali naudoti papildomus tyrimus, tokius kaip imunofenotipavimas, norėdami nustatyti ląstelių tipus ir ligos stadiją.

Gydymas

LLL gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Pradžioje, kai liga yra besimptomė, gali būti taikoma stebėjimo strategija. Pažengus ligai, gydymas gali apimti chemoterapiją, imunoterapiją, biologinę terapiją ar net kaulų čiulpų transplantaciją. Naujausios terapijos galimybės apima monokloninius antikūnus, kurie specifiniu būdu atakuoja nenormalius limfocitus, taip pat naujas gydymo strategijas, tokias kaip CAR T ląstelių terapija, kuri yra pažangi imunoterapija, skirta kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas